Nevada

Nevada (angl. State of Nevada) – 36-oji JAV valstija, esanti vakarinėje šalies sdalyje: vakaruose ribojasi su Kalifornija, rytuose su Juta, šiaurėje su Oregonu, pietuose su Arizona. Valstijos sostinė – Karson Sitis. Plotas – 286,4 tūkst. km².

Nevada Nevada
Laiko juosta: (UTC-8) ------ vasaros: (UTC-7)
Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras	Karson Sitis
Apygardos	16
Oficialios kalbos	anglų
Įkūrimo data	1864 m.
Gubernatorius	Brian Sandoval (R)
Gyventojų (2021)	3 143 991 (34)
Plotas	286 380 km² (7)
- vandens %	0,7 %
Tankumas (2021)	11 žm./km² (42)
Aukščiausia vieta	Baundario viršukalnė (4007 m)
ISO 3166-2	US-NV
Tinklalapis	nv.gov
Vikiteka	NevadaVikiteka

Istorija

Pirmieji europiečiai aplankę šią teritoriją buvo ispanai. Pavadinimas kilo nuo Siera Nevados kalnų (iš ispanų k. „snieguotieji kalnai“, o pats žodis nevada reiškia „snieguotoji, apsnigtoji“). Nuo 1821 m. teritorija atiteko Meksikai. 1848 m. po Amerikos–Meksikos karo teritorija perleista JAV. 1859 m. atrastas sidabras paskatino gyventojų migraciją į Nevadą.

1864 m. spalio 31 d. Nevados teritorija tapo valstija.

Geografija

Valstijos paviršius daugiausia kalnuotas. Vakariniu pakraščiu driekiasi Siera Nevados kalnai, iškylantys iki 4007 m (Baundario viršukalnė Kalifornijos pasienyje). Visą likusią valstijos teritoriją užima kalnuotas ir sausringas Didysis Baseinas. Nemažai karstinių reljefo formų, erozinių darinių, kanjonų, atlikuonių. Nevados vakaruose dažni žemės drebėjimai.

Nevados žemėlapis

Nevados klimatas subtropinis, žemyninis, sausringas. Aukščiausia sausio temperatūra +3–7 °C, liepos +31–34 °C, žemiausia atitinkamai nuo –6 iki –13 °C ir +9–12 °C. Rekordinės temperatūros svyruoja nuo -47 iki +52 °C. Per metus iškrinta 200–300 mm kritulių. Vasaromis kartais būna audrų, žiemomis – sniego.

Pietine Nevados riba teka Kolorado upė, o per valstijos vidurinę dalį – nenuotaki Humbolto upė. Taip pat į nenuotakius baseinus teka Trakis, Karsonas, Volkeris. Šiaurine dalimi teka Ovaihis, priklausantis Sneiko baseinui. Vakarinėje valstijos pusėje telkšo keletas didokų nenuotakių ežerų: Tahou, Volkerio, Piramidės. Ant upių sudaryta tvenkinių (didžiausias – Mido).

Dykros šiaurės rytų Nevadoje

Raudonųjų uolų kanjonas

Kalnų miškai Džarbidžo kalnagūbryje

Las Vegaso centras

Dirvožemiai daugiausia pradžiažemiai, gipsažemiai, kaštonžemiai.

Miškai auga kalnų šlaituose (valstijos miškingumas – 15,1 %) – daugiausia pušynai, eglynai. Kitur vyrauja pusdykumės su kaktusų, krūmokšnių sąžalynais, dykumos (Mohavių dykumos dalis). Valstijoje gausu saugomų teritorijų ir gamtos paminklų: Mirties slėnio nacionalinis parkas (dalis), Didžiojo Baseino nacionalinis parkas, Humbolto–Tojabio, Injo (dalis) nacionaliniai miškai, Avi Kva Amės, Baseino ir Kalnagūbrio, Tule Springso fosilijų lovių gamtos paminklai ir kt.

Gyventojai

Gyventojai pasiskirstę labai netolygiai – dauguma susitelkę Las Vegaso ir Rino–Karson Sičio aglomeracijose, o likusi teritorija apgyventa labai retai.

Etninė sudėtis 2020 m.:

• baltieji – 45,9 %
• lotynoamerikiečiai – 28,6 %
• afroamerikiečiai – 9,4 %
• azijiečiai – 8,5 %
• indėnai – 0,75 % (šošonai, pajučiai, jutai, vašai)

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys

• Las Vegasas (644,8 tūkst. gyv.)
• Hendersonas (317,3)
• Rinas (264,1)
• Nort Las Vegasas (259,5)
• Enterpraizas (221,8)
• Spring Valis (215,5)
• Sanrais Manoras (205,6)
• Paradaizas (191,2)
• Sparksas (108,4)
• Karson Sitis (58,6)

Ekonomika

Verčiamasi kalnakasyba (kasamas auksas, sidabras, cinkas, varis, geležis, volframas, gyvsidabris, litis, baritas, smėlis, žvyras, molis, gipsas, brangakmeniai, siurbiama nafta), pramone (metalurgijos, aviacijos, chemijos, cemento, maisto), drėkinamąja žemdirbyste (auginami kviečiai, miežiai, avižos, kukurūzai, liucernos, medvilnė, bulvės, svogūnai, vaismedžiai), gyvulininkyste. Didelę dalį valstijos pajamų suneša turizmas ir azartinių lošimų verslas Las Vegase.