Nevada (angl. State of Nevada) – 36-oji JAV valstija, esanti vakarinėje šalies sdalyje: vakaruose ribojasi su Kalifornija, rytuose su Juta, šiaurėje su Oregonu, pietuose su Arizona. Valstijos sostinė – Karson Sitis. Plotas – 286,4 tūkst. km².

Nevada
Nevada
Nevados vėliava Nevados herbas
Laiko juosta: (UTC-8)
------ vasaros: (UTC-7)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras Karson Sitis
Apygardos 16
Oficialios kalbos anglų
Įkūrimo data 1864 m.
Gubernatorius Brian Sandoval (R)
Gyventojų (2021[1]) 3 143 991 (34)
Plotas 286 380 km² (7)
  - vandens % 0,7 %
Tankumas (2021[1]) 11 žm./km² (42)
Aukščiausia vieta Baundario viršukalnė (4007 m)
ISO 3166-2 US-NV
Tinklalapis nv.gov
Vikiteka NevadaVikiteka

Istorija redaguoti

Pirmieji europiečiai aplankę šią teritoriją buvo ispanai. Pavadinimas kilo nuo Siera Nevados kalnų (iš ispanų k. „snieguotieji kalnai“, o pats žodis nevada reiškia „snieguotoji, apsnigtoji“). Nuo 1821 m. teritorija atiteko Meksikai. 1848 m. po Amerikos–Meksikos karo teritorija perleista JAV. 1859 m. atrastas sidabras paskatino gyventojų migraciją į Nevadą.

1864 m. spalio 31 d. Nevados teritorija tapo valstija.

Geografija redaguoti

Valstijos paviršius daugiausia kalnuotas. Vakariniu pakraščiu driekiasi Siera Nevados kalnai, iškylantys iki 4007 m (Baundario viršukalnė Kalifornijos pasienyje). Visą likusią valstijos teritoriją užima kalnuotas ir sausringas Didysis Baseinas. Nemažai karstinių reljefo formų, erozinių darinių, kanjonų, atlikuonių. Nevados vakaruose dažni žemės drebėjimai.

 
Nevados žemėlapis

Nevados klimatas subtropinis, žemyninis, sausringas. Aukščiausia sausio temperatūra +3–7 °C, liepos +31–34 °C, žemiausia atitinkamai nuo –6 iki –13 °C ir +9–12 °C.[2] Rekordinės temperatūros svyruoja nuo -47 iki +52 °C. Per metus iškrinta 200–300 mm kritulių. Vasaromis kartais būna audrų, žiemomis – sniego.

Pietine Nevados riba teka Kolorado upė, o per valstijos vidurinę dalį – nenuotaki Humbolto upė. Taip pat į nenuotakius baseinus teka Trakis, Karsonas, Volkeris. Šiaurine dalimi teka Ovaihis, priklausantis Sneiko baseinui. Vakarinėje valstijos pusėje telkšo keletas didokų nenuotakių ežerų: Tahou, Volkerio, Piramidės. Ant upių sudaryta tvenkinių (didžiausias – Mido).

 
Dykros šiaurės rytų Nevadoje
 
Raudonųjų uolų kanjonas
 
Kalnų miškai Džarbidžo kalnagūbryje
 
Las Vegaso centras

Dirvožemiai daugiausia pradžiažemiai, gipsažemiai, kaštonžemiai.

Miškai auga kalnų šlaituose (valstijos miškingumas – 15,1 %)[2] – daugiausia pušynai, eglynai. Kitur vyrauja pusdykumės su kaktusų, krūmokšnių sąžalynais, dykumos (Mohavių dykumos dalis). Valstijoje gausu saugomų teritorijų ir gamtos paminklų: Mirties slėnio nacionalinis parkas (dalis), Didžiojo Baseino nacionalinis parkas, Humbolto–Tojabio, Injo (dalis) nacionaliniai miškai, Avi Kva Amės, Baseino ir Kalnagūbrio, Tule Springso fosilijų lovių gamtos paminklai ir kt.

Gyventojai redaguoti

Gyventojai pasiskirstę labai netolygiai – dauguma susitelkę Las Vegaso ir Rino–Karson Sičio aglomeracijose, o likusi teritorija apgyventa labai retai.

Etninė sudėtis 2020 m.:

  • baltieji – 45,9 %
  • lotynoamerikiečiai – 28,6 %
  • afroamerikiečiai – 9,4 %
  • azijiečiai – 8,5 %
  • indėnai – 0,75 % (šošonai, pajučiai, jutai, vašai)

Didžiausi miestai redaguoti

2020 m. duomenys[3]

Ekonomika redaguoti

Verčiamasi kalnakasyba (kasamas auksas, sidabras, cinkas, varis, geležis, volframas, gyvsidabris, litis, baritas, smėlis, žvyras, molis, gipsas, brangakmeniai, siurbiama nafta), pramone (metalurgijos, aviacijos, chemijos, cemento, maisto), drėkinamąja žemdirbyste (auginami kviečiai, miežiai, avižos, kukurūzai, liucernos, medvilnė, bulvės, svogūnai, vaismedžiai), gyvulininkyste. Didelę dalį valstijos pajamų suneša turizmas ir azartinių lošimų verslas Las Vegase.

Šaltiniai redaguoti

  1. USA: States and Major Cities, citypopulation.de
  2. 2,0 2,1 Nevada. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  3. USA: Nevada, citypopulation.de