Maistas – bet kokių neorganinių ir organinių medžiagų visuma, kurią gyvas organizmas gauna iš aplinkos.[1] Jame yra maistinių medžiagų, tokių kaip angliavandeniai, riebalai, baltymai, vitaminai ir mineralinės medžiagos, kurios būtinos kūno audiniams susiformuoti ir atsinaujinti, organizmo gyvybei palaikyti, energijai gauti.[1] Dažniausiai yra augalinės arba gyvulinės kilmės.

Įvairus augalinis maistas

Maisto tyrinėjimo sritys vadinasi maisto mokslas ir mitybos mokslas.

Skonio suvokimas

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Skonis.

Gyvūnai, tiksliau žmonės, turi penkis skonio tipus: saldumas, rūgštumas, sūrumas, kartumas ir umami. Kai gyvūnai evoliucionavo, skoniai, kurie duoda daugiausiai energijos (cukrus ir riebalai) tapo labiau malonūs, kai kiti, pvz., kartūs yra neskanūs.[2] Vanduo, pats svarbiausias išlikimui, neturi skonio.[3]

Taip pat skaitykite

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 Maistas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
  2. Evolution of taste receptor may have shaped human sensitivity to toxic compounds Archyvuota kopija 2010-09-27 iš Wayback Machine projekto.
  3. „Why does pure water have no taste or colour?“. The Times Of India. 2004-04-03.

Nuorodos

redaguoti
 

Vikicitatos

 
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas maistas