Klaipėdos oro uostas

(Nukreipta iš puslapio Klaipėdos aerouostas)

55°42′5,4″ š. pl. 21°08′55,7″ r. ilg. / 55.70000°š. pl. 21.13333°r. ilg. / 55.70000; 21.13333

Klaipėdos oro uostas
IATA: KLJ - ICAO: EYKL
Parametrai
Aerodromo tipascivilinis
MiestasKlaipėda
Aukštis virš jūros lygio 18 m
Koordinatės 55°42′43″ š. pl. 21°14′34″ r. ilg. / 55.71194°š. pl. 21.24278°r. ilg. / 55.71194; 21.24278
Kilimo ir tūpimo takai
Kryptis Matmenys Danga
ilgis (m) plotis (m)
07/25 500 21 asfaltbetonis
06/24 600 40 gruntas
1924 m. skrydžių dvarkaraštyje nurodyta, kad maršrutu 809 Karaliaučius–Klaipėda–Ryga–Talinas–Helsinkis skraidino oro bendrovė „Junkers-Werke in Berlin“. Šiuolaikinių istorikų nuomone, vietoj jos šią liniją, gal būt, aptarnavo „Junkers-Werke“ sukurto konsorciumo „Nord–Europa–Union“ narės „Latvijas Gaisa Satiksmes“ ir estų „Aeronaut“.[1]

Tarptautinis Klaipėdos oro uostas – istorinis oro uostas Klaipėdoje, veikęs 19211927 metais, septynis kilometrus į rytus nutolęs nuo Klaipėdos, šalia Magistralinio kelio A1.

Šiuo metu veikia kaip privatus aerodromas. Yra du pakilimo takai: gruntinis 600x40 m ir asfaltbetoninis 500x21 m.

Istorija redaguoti

1921–1922 m. Klaipėdos miesto magistratas Rumpiškėje, netoli Smeltės žvejų kaimelio, įrengė aerodromą.

Nuo 1921 m. balandžio 1 d. aviacijos bendrovė „Danziger Luft-Reederei“ pradėjo skraidinti paštą iš Gdansko (Danzigo), per Karaliaučių į Klaipėdą. Nuo liepos 29 d. linija pratęsta iki Rygos, o nuo rugsėjo 20 d. – iki Talino.[2] Iki 1923 m. šią trasą aptarnavo „Danziger Luft-Reederei“ ir „Deutsche Luft-reederei“ oro bendrovės[3] (1923 m. vasarį pastaroji įmonė bankrutavo).

Išlikę oro paštu siųsti laiškai byloja, kad 1924 m. gegužės 22 d. buvo skrendama maršrutu Klaipėda (Memel) – Karaliaučius (Koenigsberg) – Berlynas. Po metų jau vykdavo kasdieniai skrydžiai į Kauną, Rygą, Taliną, Helsinkį, Gdanską (Dancigą), Karaliaučių.

1921-1925 m. reisus lėktuvais Junkers F.13 aptarnavo „Latvijas Gaisa Satiksmes“ oro linijų akcinė bendrovė.[4][5]

1922-1926 m. reisus lėktuvais Junkers F.13 ir Sablatnig P.III aptarnavo Estijos „Aeronaut“ oro linijų akcinė bendrovė

Kelionės lėktuvu Klaipėdoje tuo metu nebuvo itin populiarios. Taip į Rygą per visus 1925 metus skrido vos 26, į Karaliaučių 1925 m. – 164, o 1926 m. – tik 142 keleiviai. 1926 m. buvo nutraukti skrydžiai į Rygą, o po metų nutrūko oro susisiekimas su Karaliaučiumi. Buvo bandoma organizuoti reisus į Tilžę, bet ir jie susidomėjimo nesukėlė (per visus 1926 m. šia paslauga pasinaudojo vos 49 keleiviai), todėl 1926 m. linija buvo uždaryta.

Nuo 1926 m. balandžio 19 d. į Klaipėdą ir atgal per Gdanską, Karaliaučių, Tilžę iš Berlyno skraidino „Deutsche Lufthansa[6] 1927 m. balandžio 18 d. dar buvo bandoma paleisti oro pašto liniją Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius–Tilžė–Klaipėda,[7] bet ir ji nebuvo pelninga.

1924–1926 m. oro uostas buvo tarpinis aerodromas Švedijos oro kompanijai „AB Aerotransport“, skraidinusiai keleivius maršrutu Stokholmas–Helsinkis–Talinas–Ryga–Klaipėda–Karaliaučius. Švedų bendrovė nurodytu maršrutu konkuravo su Estijos oro transporto įmone „Aeronaut“.

Po ilgokų kelių metų bandymų galutinai paaiškėjo, kad Klaipėdos oro uosto veikla nebus rentabili, tad 1927 m. gegužės 25 d. oro uostas buvo uždarytas. Vienintelis Lietuvos uostamiestis ilgam laikui liko be oro transporto.

1977 metais į Klaipėdos aerouostą po ilgos pertraukos nusileido pirmieji lėktuvai. Tais pačiais metais buvo įkurta Klaipėdos aviacijos eskadrilė, kurios veikla susidėjo iš sanitarinių, gelbėjimo ir specialiųjų aviacijos darbų žemės ir miškų ūkyje. Šiuo metu eksploatuojami lėktuvai An-2, Cessna 172, Cessna 182.

Pagrindinę aerouosto veiklą sudaro specialieji aviacijos darbai, orlaivių techninė priežiūra ir remontas bei užsakomųjų skrydžių organizavimas.

Šaltiniai redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Gerhard Wiloweit. Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebietes, II. Band – Marburg (Lahn): 1969, p. 656.

Nuorodos redaguoti