Kazys Varnelis

Kazys Varnelis
Gimė	1917 m. vasario 25 d. Alsėdžiai, Telšių apskritis
Mirė	2010 m. spalio 29 d. (93 metai) Vilnius
Sutuoktinis (-ė)	Gabrielė
Vaikai	Kazys
Veikla	dailininkas

Kazys Varnelis (1917 m. vasario 25 d. Alsėdžiuose – 2010 m. spalio 29 d. Vilniuje) – Lietuvos ir išeivijos dailininkas, kūryboje naudojęs konstruktyvizmo, minimalizmo ir optinio meno elementus.

Biografija

1941 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (Stasio Ušinsko dekoratyvinės tapybos studiją). Nuo pat jaunystės domėjosi istorija ir kolekcionavimu. Valstybinio muziejaus vedėjo Pauliaus Galaunės paskatintas liaudies meno dirbinius pradėjo rinkti dar būdamas studentu. Muziejinio darbo patirties įgijo 1941–1943 m. vadovaudamas Bažnytinio meno muziejui Kaune.

Akiratį praplėtė 1943–1945 m. studijuodamas Vienos dailės akademijoje, Štutgarte susipažinęs su modernaus meno kolekcionieriumi Ottomaru Domnicku.

1949 m. iš Vokietijos emigravo į JAV ir, apsigyvenęs Čikagoje, įsteigė bažnytinio meno dirbtuves, kūrė vitražus, altorius, interjerus bažnyčioms. 1963 m. grįžo prie tapybos ir netrukus pradėjo reikštis parodose, greitai įgydamas gero dailininko reputaciją.

1967 m. pakviestas dėstyti Čikagos miesto koledže, kur 1973 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Šis periodas buvo ypač svarbus K. Varnelio kūryboje: tuo metu susiformavo originalus jo tapybos stilius, vienijantis konstruktyvizmo, minimalizmo ir optinės dailės elementus.

Tapyba

XX a. 3 dešimtmetyje rusų konstruktyvistai davė pradžią formuotis požiūriui, kad tapyba – nėra langas į iliuzinę tikrovę, priešingai, tai pagal tam tikrus dėsnius ir taisykles nudažyta plokštuma. Ši pozicija atsispindi ir K. Varnelio darbuose. Svarbu tai, kad savo kūriniams pritaikydamas lietuvių liaudies ornamentikos motyvus, K. Varnelis sugeba derinti tradiciją su modernumu: dvimatėje plokštumoje kuriamas trimatis vaizdas, svarbus optinis efektas, atsisakoma tradicinės paveikslo formos.

Jau 1949 m. K. Varnelis pasuko dabar vadinamo minimalaus meno (Minimai Art) kryptimi, tapydamas geometrines abstrakcijas. Tuomet Minimal Art terminas dar nebuvo vartojamas. Ši tendencija dailėje buvo įvardijama kaip sisteminė tapyba, serijinis menas, geometrinė tapyba, konstruktyvizmas, ABC menas, koncepcinis menas ir kt.

K. Varnelis įsitvirtino Čikagos moderniojo meno avangarde, surengė asmenines parodas Čikagoje, Vašingtone, Milvauke, Iova Sityje, Vilniuje (1988). Jo kūrinių yra įsigiję Guggenheimo muziejus Niujorke, Šiuolaikinio meno muziejus Čikagoje, taip pat Iovos, Budapešto ir Vilniaus dailės muziejai, Čikagos, Akrono, Detroito dailės institutai bei privatūs kolekcininkai.

Ypatingos reikšmės K. Varnelio kūryboje turėjo ir tebeturi optinis stilius arba opartas. Šiuo stiliumi jis yra sukūręs daugybę darbų. K. Varnelis iš kitų šio stiliaus dailininkų (kaip Vasarely, Noland, Stel – la) išsiskiria tolygiais toniniais perėjimais iš tamsos į šviesą pagrindiniame kūrinio elemente. K. Varnelio meistriškumas leidžia jam laisvai ir tapybiškai kūrinyje atkartoti tas pačias formas, išradingai jas jungti į didesnes grupes ir į tų grupių pasikartojimus.

Paveikslai, pasižymintys preciziškai griežtomis linijomis, sukuriantys linijų mirgėjimo, miražo iliuziją, tapyti į pagalbą pasitelkus tik teptukus ir liniuotes. Įspūdinguose K. Varnelio kūriniuose atsispindintis išskirtinis dailininko spalvinis mąstymas primena archajiško žemaitiško audinio ornamentiką.

Kazio ir Gabrielės Varnelių namai Čikagoje tapo savotišku muziejumi, stebinusiu žymiausius Čikagos architektus ir parodų kuratorius. 1978 m. Varnelių šeima persikėlė į Villa Virginia sodybą (Stokbridže, Massačiusetsas), kurios erdviose salėse įkūrė nuolat gausinamą kolekciją ir biblioteką.

Už nuopelnus du kartus – 1969 m. ir 1974 m. – laimėjo Čikagos dailės instituto Vielehr premiją, o 1975 m. apdovanotas National Endowment for the Arts stipendija.

Namas-muziejus

K. Varnelis žinomas ne tik kaip dailininkas, bet ir kaip kolekcininkas, bibliofilas. Dar būdamas studentu, jis keliavo po Žemaitiją ir rinko liaudies meno dirbinius, juos fotografavo bei piešė. Karo metais dirbant Bažnytinės dailės muziejaus direktoriumi Kaune, K. Varnelis įgijo ir daugiau būsimam kolekcininkui reikalingos patirties.

Gyvendamas Vakarų Europoje ir JAV, jis nuolat domėjosi aukcionuose vykusiomis varžytinėmis. Nemažai profesionalaus meno kūrinių įsigijo Frankfurto, Paryžiaus, Vienos bei kitų miestų aukcionuose. 1998 m. Kaziui ir Gabrielei Varneliams grįžus į Lietuvą kolekcijos pagrindu buvo įsteigtas muziejus, kuriam 2003 m. suteiktas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio statusas.

Įvertinimas

• 2007 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius

Šaltiniai

• Kazio Varnelio namai-muziejus
• Kazys Varnelis ir minimalus menas
• Optininis menas Archyvuota kopija 2009-04-22 iš Wayback Machine projekto.
• Apie dailininką Kazį Varnelį
• JANKEVIČIŪTĖ, Giedrė. Dailė ir valstybė. Dailės gyvenimas Lietuvos respublikoje 1918–1940. Kaunas: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003.

Nuorodos

• Kazio Varnelio muziejus: tarp tradicijos ir modernumo Archyvuota kopija 2008-06-25 iš Wayback Machine projekto.
• Naudinga informacija