Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas

Universitetinis botanikos sodas, esantis Kaune
(Nukreipta iš puslapio Kauno botanikos sodas)
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas
VDU KBS logo.jpg
Tipasbotanikos sodas
Geografinė padėtis54°52′14″ š. pl. 23°54′37″ r. ilg. / 54.87056°š. pl. 23.91028°r. ilg. / 54.87056; 23.91028Koordinatės: 54°52′14″ š. pl. 23°54′37″ r. ilg. / 54.87056°š. pl. 23.91028°r. ilg. / 54.87056; 23.91028
Artimiausias miestasAukštoji Freda, Kaunas
Plotas62,5 ha
Įkurtas1923
ĮkūrėjasKonstantinas Regelis
ValdytojasVytauto Didžiojo universitetas
Kita informacijaLUBSA, BGCI, IPEN narys
Svetainėhttp://botanika.vdu.lt/
AdresasŽ. E. Žilibero g. 6
El. paštasbotanikos.sodas@vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas (VDU Botanikos sodas) lot. Hortus Botanicus Universitati Vytauti Magni − universitetinis botanikos sodas, esantis Kaune, Aukštojoje Fredoje, Ž. E. Žilibero g. 6. Užima 62,5 ha plotą, visuomenės lankymui atviros ekspozicijos − apie 30 ha plotą. Sodas atvertas lankytojams visus metus. Įėjimas mokamas.

Botanikos sodo oranžerijoje.
VDU Botanikos sodo administracijos pastatas.
Dekoratyviųjų augalų ekspozicija.
Pirmasis sodo direktorius - Konstantinas Regelis.
Bijūnų kolekcija.
Rožynas.

Svarbiausia VDU Botanikos sodo funkcija yra formuoti, kaupti, saugoti, atnaujinti ir tirti augalų kolekcijas. Šios kolekcijos yra svarbios botaninei įvairovei išsaugoti, mokslo tyrimams, studijoms, edukacijai ir visuomenės ekologiniam švietimui.

Veikia 3 skyriai – Mokslo, Ekspozicijų ir kolekcijų bei Paslaugų ir edukacijos. Mokslo skyriuje yra dendrologijos ir fitopatalogijos, Vaistinių ir prieskoninių augalų bei Pomologijos mokslo sektoriai. Ekspozicijų ir kolekcijų skyrių sudaro gėlininkystės kolekcijų sektorius, floros sistematikos grupė ir oranžerija. 2019 m. dirbo 62 darbuotojai, iš jų 7 mokslo darbuotojai.

Sode auginama daugiau kaip 14700 augalų rūšių, veislių ir formų.[1] Botanikos sode gausu įvairių ekspozicijų: vienmečių ir daugiamečių gėlių, vaistinių augalų, sidabrakrūmių ir spygliuočių, hortenzijų, petunijų ir energinių augalų. Atnaujintos rožių, jurginų, tulpių ir kitų svogūninių augalų bei bijūnų kolekcijos, floros sistematikos ekspozicija. Įrengta gruntą valančių augalų ekspozicija,[2] kuri 2019 m. apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys“ aukso medaliu.[3] Auginamas edukacinis daržas.

VDU Botanikos sodas aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos bei tarptautinėmis organizacijomis, kartu būdamas ir jų nariu: Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos (LUBSA), Baltijos botanikos sodų asociacijos, Europos botanikos sodų konsorciumo, Tarptautinės botanikos sodų organizacijos (BGCI). Jau daug metų botanikos sodas įsitraukęs į Tarptautinio augalų mainų tinklo (IPEN) veiklą, vykdo sėklų mainus su viso pasaulio botanikos sodais ir mokslinėmis institucijomis.

Botanikos sode kasmet organizuojama Užgavėnių šventė, pavasarinės ir rudeninės mugės, „Augalų žavadienis“, „Kvapų naktis“, Aleksoto šventė.[4], vyksta įvairūs kultūriniai ir pažintiniai renginiai: koncertai, parodos, paskaitos, mokymai, kūrybinės dirbtuvės.

IstorijaKeisti

Botanikos sodas Kaune įkurtas 1923 m. prie Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) Matematikos-gamtos fakulteto kaip Lietuvos botanikos mokslų centras. Jam parinktas 70 ha žemės plotas Aukštojoje Fredoje, į kurį pateko buvęs J. Godlevskio dvaro parkas su tvenkiniais ir dalis Kauno tvirtovės gynybinių įrenginių. Vadovauti botanikos sodui iš Tartu universiteto (Estija) pakviestas prof. Konstantinas Regelis. Kaip buvo įprasta tuo metu, pilno klasikinio universiteto botanikos katedros vedėjas kartu buvo ir botanikos sodo vedėjas. Tad K. Regelis iš karto ėmė organizuoti botanikos sodo darbą ir jau 1922 m. vasarą aplankė universitetų botanikos sodus septyniose Vakarų Europos valstybėse.

Su kitų botanikos sodų pagalba, ypač Berlyno, Karaliaučiaus ir Sankt Peterburgo, Lietuvos universiteto botanikos sodas kūrėsi labai sparčiai ir kvalifikuotai. 1923 m. vasario 15 d. oficialiai paskirta teritorija, o tų pačių metų liepos 8 d. botanikos sodas iškilmingai pašventintas, prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai. 1925 m. pastatytuose dviejuose šiltnamiuose imta auginti atogrąžų augalus, tarp jų ir gigantiškąją viktorijąriešutinį lotosą.

Per kelerius metus botanikos sodas tapo ne tik biologijosmedicinos ir farmacijos studentų mokomąja baze, bet ir svarbiu botanikos mokslo centru. Daug dėmesio buvo skiriama augalų aklimatizacijos, introdukcijos, paveldimumo, ligų, sistematikos ir kitiems klausimams nagrinėti. 1926 m. botanikos sodo kolekcijose buvo 4650 rūšių augalų, 1932 m. – 5987, 1934 m. – 7180, 1936 m. – 7200 rūšių. 1937 m. pastatyta 12,2 m aukščio palmėms auginti skirta oranžerija su baseinu.

1940 m. sodo įkūrėjas ir pirmasis vedėjas K. Regelis pasitraukė į Šveicariją1941 m. įsteigus Lietuvos mokslų akademiją (MA), botanikos sodas perėjo jos žinion. Antrojo pasaulinio karo metais sodas gana stipriai nukentėjo. Žuvo dalis augalų oranžerijose, sunaikinta rožių kolekcija, sumažėjo dekoratyviųjų augalų. Po karo, nuo 1946 m., botanikos sodas tapo MA Biologijos instituto, po 1959 m. reorganizacijos – Botanikos instituto sudėtine dalimi.

Didelės centrinės dalies rekonstrukcija prasidėjo nuo 1974 m., pagal kraštovaizdžio architektės Dainoros Juchnevičiūtės 1972 m. parengtą projektą. Buvo įrengti nauji gėlynai, takai, laistymo sistema. 19831986 m. pastatyti eksperimentiniai šiltnamiai su laboratorijų bloku. 1989 m. botanikos sodas Kaune tapo Botanikos instituto filialu, 1990 m. – savarankiška Lietuvos MA įstaiga, 1992 m. sausio 31 d. įjungtas į atkurtą Vytauto Didžiojo universitetą.

1997 m. botanikos sode įrengta unikali ekspozicija akliesiems ir silpnaregiams, kurioje auginamus vaistinius, uoginius, prieskoninius augalus galima liesti, uostyti, o pavadinimai parašyti Brailio raštu.

2011 m. gegužės 14 d., įgyvendinant projektą „Žaliasis Aleksotas“, buvo pasodinta Birutės Galdikas ąžuolų giraitė.[5]

2012 m. botanikos sodo mokslininkai (R. Daubaras ir L. Česonienė) išvedė ir įteisino dvi sodinių šilauogių veisles 'Freda' ir 'Danutė' [6], o 2017 m. penkias spanguolių veisles: 'Reda', 'Vita', 'Amalva', 'Žuvinta' ir 'Vaiva'.[7]

2016 m. atstatyta medinė ažūrinė pavėsinė – pergolė (arch. Rimas Vieštautas). Piečiausioje jos dalyje įrengta apžvalgos aikštelė. Pergolė supa didžiausią Lietuvoje rožyną.[8]

2018 m. Parc Floral de Paris (Prancūzija) vykusiame 30-tajame tarptautiniame jurginų konkurse A. Balsevičiaus išvesta jurginų veislė 'Orija' pelnė Vaikų prizą ir antrąją vietą publikos rinkimuose.[9]

DirektoriaiKeisti

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti

 

Vikiteka