Dariaus ir Girėno stadionas

(Nukreipta iš puslapio Kauno LFLS stadionas)

54°53′50″š. pl. 23°56′13″r. ilg. / 54.8972°š. pl. 23.9369°r. ilg. / 54.8972; 23.9369

Dariaus ir Girėno stadionas
Stadiono logotipas
Stadionas po rekonstrukcijos
Oficialus pavadinimas Dariaus ir Girėno stadionas
Vieta Lietuva Ąžuolynas (Kaunas)
Pradėtas statyti 1923 m.
Atidarytas 1925 m.
Renovuotas 1998, 2005, 2018–2022 m.
Savininkas Kauno miesto savivaldybė
Operatorius UAB „Kauno arena“
Statybos kaina 43 mln. eurų[1]
Architektas Steponas Darius, Kęstutis Bulota
Talpa 15 315 (futbolas, lengvoji)
Iki 55 tūkst. (koncertas)[2]

Dariaus ir Girėno stadionas – lengvosios atletikos ir futbolo stadionas Kaune, Lietuvoje. Stovi Ąžuolyno parke, Žaliakalnyje. Tai didžiausias Lietuvos sporto stadionas.[3] Kauno miesto savivaldybė stadioną 15 metų išnuomojo bendrovei „Kauno arena“, kuri valdo ir šalia veikiančią Kauno sporto halę bei „Žalgirio“ areną ir kt. sporto infrastruktūros objektus Kaune.[4]

Istorija redaguoti

Lietuvoje futbolas buvo žaidžiamas miestų aikštėse, turgavietėse, ganyklose, pamiškėse. Pirmosios Kauno futbolo komandos 1919–1921 m. dažniausiai žaidė Vytauto kalne, Ąžuolyno laukymėse. Vietos, kuriose 1919 m. įvyko pirmosios rungtynės, futbolo aikšte net negalima pavadinti, nes joje nebuvo tikrų vartų ir aikštę ribojančių linijų.[5]

Po I pasaulinio karo Kauno miesto sporto entuziastai pradėjo žaisti Ąžuolyne. Vienas sporto pradininkų Steponas Garbačiauskas mena:[6][7]

  Rinkdavosi sportininkai Ąžuolyne, žaidė, bėginėjo, rengė rungtynes. Turėta sunkumų tik su karvių ganytojais, nes žaisdami su kamuoliu, mėtydami ietį, diską, išvaikydavo gyvulius. Neteisėtai, svetimoj ganykloj buvo ruošiamos futbolo, lengvosios atletikos pirmenybės, rungtynės ir net tarpvalstybinės futbolo rungtynės. Daug vargta, kai iš Vytauto parko tekdavo nešti futbolo vartus, įrankius, juos pastatyti, o po rungtynių vėl į parką grąžinti. Nebuvo patogumų, nusirengimui kambario, nė vandens.

Steponas Garbačiauskas

 


 
2014 m.
 
2010 m.

1921 m. susirinkę atstovai iš Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS), Lietuvos šaulių sąjungos, žydų sportininkai, karių sportininkų atstovai ir kitų sportą vystančių organizacijų atstovai sprendė dėl bendro sporto centro, reikalingo garbingai pasirodyti tarptautinėse sporto varžybose, kūrimo. Buvo aptarta vieta už Vytauto Kalno, "ardvioje, lygioje aikštėje-dirvonėlyj apaugusiam iš visų pusių senais aržuolais". Tuo pačiu buvo aptarti ir Lietuvos futbolo lygos kūrimo būtinybė, Lietuvos tautinis olimpinis komiteto steigimas.

Tąmet Kauno miesto savivaldybė išnuomojo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai žemės sklypą (apie 3,5 ha) pelkingoje vietoje, Kauno Ąžuolyne. Visą teritoriją LFLS nariai nusausino, čia įrengta Ąžuolyno futbolo aikštė ir bėgimo takai. 1924 m. sausio 14 d. Kauno miesto valdyba suteikė teisę LFLS Ąžuolyne 6 metus nuomotis 35 ha sklypą už 700 litų metinį mokestį.[8] 1924–1925 m. LFLS pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva šioje vietoje pastatytas pirmasis sporto stadionas Lietuvoje – LFLS stadionas. S. Darius ir Kęstutis Bulota parengė projektą, organizavo talkas ir iš dalies finansavo stadiono statybą. Savo lėšomis S. Darius Kauno botanikos sode nupirko medelių ir iš šiaurės pusės apsodino stadioną.[9]

1924 m. rugsėjo 6–8 d. vyko pirmojo Lietuvoje stadiono atidarymo ir pašventinimo iškilmės. Šventės metu LFLS ir Kauno šaulių komandos varžėsi futbolo, krepšinio, beisbolo turnyruose, lengvosios atletikos varžybose. 1933 m. stadionas perėjo valstybės žinion, kuri LFLS stadioną 1934 m. rekonstravo ir prie jo pastatė Kūno kultūros rūmus (dabar – Lietuvos sporto universitetas).

1935 m. balandį pradėtas rekonstruoti Valstybinis stadionas (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, techninę priežiūrą vykdė Feliksas Bielinskis).[10] 1936 m. birželio 30 d. sužaistos pirmosios rungtynės tarp Lietuvos ir Estijos futbolo rinktinių (laimėjo Lietuva 2-0).

Vienas didžiausių tarpukario metais stadione vykusių renginių buvo 1938 m. liepos 17–31 d. surengta pirmoji Tautinė olimpiada – viso pasaulio lietuvių sporto šventė-sąskrydis. Atidarymo iškilmėse dalyvavo apie 10 000 žmonių, susirinko 2000 sportininkų iš viso pasaulio. Prezidentas Antanas Smetona sportininkams įteikė olimpinę vėliavą, į padangę paleista tūkstantis balandžių.

Sovietmečiu apie 1950 m. stadionas pervadintas KKI stadionu, kadangi nuo 1946 m. priklausė Kūno kultūros institutui (KKI).[11] 1969 m. prasidėjo stadiono rekonstrukcijos darbai, užbaigti 1979 m. rugpjūtį. Vietoje medinių tribūnų iškilo gelžbetoninės, puslankiu juosiančios žaliąją veją. Dviejuose aukštuose įrengta 12 000 sėdimų vietų. Stadiono takai sutrumpinti nuo 500 m iki standartinio ilgio. Panašiu metu jis tapo žinomas kaip Respublikinio sporto kombinato stadionas.

Nuo 1983 m. stadionas ir šalia stovinti Kauno sporto halė sudaro vieningą ansamblį, 1992 m. pavadintą S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru. Tuomet ir pagrindinė aikštė pervadinta Dariaus ir Girėno stadionu. Sezono metu stadione vyksta ~50 renginių. Jame vyko Pasaulio lietuvių žaidynės, Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventė, Baltijos jūros šalių sporto žaidynės, Europos lengvosios atletikos pirmenybės, Pabaltijo lengvosios atletikos varžybos. 1993 m. sutiktas popiežius Jonas Paulius II.

 
1997 m. rugsėjo 8 d. prie stadiono atidengtas S. Dariaus ir S. Girėno paminklas

1998 m. atlikta bėgimo takų, sektorių rekonstrukcija, paklota nauja moderni danga, įsigyta matavimo aparatūra ir prietaisai, sumontuotos bei perdažytos tribūnos. Pagal UEFA reikalavimus stadione sudėtos plastikinės kėdės (8248 vietos). Ruošiantis 2005 m. vykusiam 18-ajam Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatui, atnaujinta stadiono įranga, sumontuotas moderniausias ir didžiausias (4,32×8,64 m) Baltijos šalyse vaizdo ekranas, įrengtos apšilimo ir metikų treniruočių aikštės. 2007 m. liepos 6 d. stadione surengta visuotinė dainų šventė „Būties ratu". Šventinėje programoje dalyvavo šalies jaunučių, jaunių, jaunuolių, merginų, jaunimo, vyresniųjų (senjorų) ir pagyvenusiųjų tautinių šokių grupės, taip pat išeivijos suaugusiųjų tautinių šokių grupės.

2018–2022 m. stadionas rekonstruotas, darbų metu jame nevyko jokios varžybos. Po rekonstrukcijos atidarytas 2022 m. spalio 16 d. LFF taurės finalo rungtynėmis „Žalgiris“ – „Hegelmann“.

Rekonstrukcija redaguoti

2018 m. birželį prasidėjo stadiono rekonstrukcija. Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., visos tribūnos bus uždengtos stogu. Stadionas turės modernią šildomą dangą ir atitiks aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus. Išskirtinis dizaino elementas bus iš medžio sukurta fasadinė stadiono dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas. Rekonstrukcijos vertė buvo 34,95 mln. eurų, vykdytojo konkursą laimėjo Turkijos statybų bendrovė „Kayi Construction“, sutartyje numatyta rekonstrukcijos trukmė buvo 20 mėn.[12] 2020 m. sausio mėn. sutartis su Turkijos kompanija buvo nutraukta, vienas iš sutarties nutraukimo motyvų buvo sutarto grafiko nesilaikymas – likus vos mėnesiui iki planuotos darbų pabaigos buvo atliktas tik apie ketvirtadalis darbų. 2019 m. pabaigoje darbai buvo sustoję dėl streiko - 52 Turkijos piliečiai paskelbė streiką dėl nesumokėtų atlyginimų. „Kayi Construction“ užginčijo sutarties nutraukimą, tačiau teismas ieškinį atmetė.[13]

2020 m. liepą Kauno miesto savivaldybė paskelbė naują konkursą rekonstrukcijos darbams užbaigti. Konkursą galiausiai laimėjo viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių UAB „Autokausta“.[14][15] Viso rekonstrukcijai išleista 43 mln. eurų.[16] 2022 m. rugpjūčio 19 d . stadiono rekonstrukcija baigta.[17]

2022 m. spalio 16 d. po rekonstrukcijos sužaistos pirmosios rungtynės – LFF taurės finalas, kuriame „FK Vilniaus Žalgiris“ 2-1 laimėjo prieš Kauno rajono „Hegelmann“.[18][19] 2023 m. vasarį UEFA šiam stadionui suteikė 4-ąją kategoriją.[20]

Lengvoji atletika redaguoti

 
2009 m. Europos atletikos iki 23 metų čempionatas

2005 m. stadione vyko vienas didžiausių iki tol surengtų Lietuvos sporto renginių – 18-asis Europos lengvosios atletikos (iki 20 m.) čempionatas. Dalyvavo 953 lengvaatlečiai iš 45 Europos šalių – 431 mergina ir 522 vaikinai. Atidarymo šventė prasidėjo Edmundo Kučinsko ir Rūtos Ščiogolovaitės atlikta specialiai pirmenybėms sukurta daina „Pergalės himnas“. Pagerinti 44 nacionaliniai, 1 pasaulio ir 5 šio amžiaus grupės Europos rekordai.

2006 m. liepos 1 d. surengtos Europos lengvosios atletikos varžybos „EAA Permit Meeting Kaunas 2006“. Dalyvavo 114 lengvaatlečių iš daugiau kaip 20 šalių. 2007 m. sausį Tarptautinė lengvosios atletikos federacija pasiūlė Kaune įrengti Tarptautinį akredituotą lengvosios atletikos treniruočių centrą.

2009 m. liepos 16–19 d. vyko Europos lengvosios atletikos iki 23 metų čempionatas.

Futbolo rungtynės redaguoti

2000 m. Europos futbolo klubinių komandų turnyre – UEFA Čempionų lygoje – debiutavusi FBK Kauno komanda stadione sužaidė rungtynes su Glasgow Rangers klubu iš Škotijos.

2001 m. rugsėjo 1 d. Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) prezidentas Josephas Seppas Blatteris stebėjo 2002 m. pasaulio futbolo čempionato Europos zonos 8-osios grupės atrankos rungtynes tarp Lietuvos ir Italijos rinktinių.

2002 m. rugsėjo 7 d. sužaistos pirmosios 2004 m. Europos futbolo čempionato V atrankos grupės rungtynės tarp Lietuvos rinktinės ir pasaulio vicečempionės Vokietijos komandos. Per rungtynių pertrauką iš didžiojo futbolo palydėtas vienas garsiausių Lietuvos futbolininkų Valdas Ivanauskas.

2005 m liepos 26 d. stadione sužaistos rungtynės tarp vienos tituluočiausių futbolo komandų Europoje, 2004–2005 m. sezono UEFA Čempionų lygos laimėtojos Liverpool F.C. ir FBK Kauno.

2006 m. rugsėjo 6 d. vyko 2008 m. Europos futbolo čempionato atrankos turnyro B grupės rungtynės tarp Lietuvos ir Škotijos vyrų futbolo rinktinių.

2007 m. kovo 24 d. sužaistos 2008 m. Europos futbolo čempionato atrankos rungtynės tarp Lietuvos ir pasaulio vicečempionės Prancūzijos vyrų futbolo rinktinės. Rungtynes tiesiogiai transliavo „Eurosport“ bei apie 30 įvairių šalių televizijos kanalų.

2011 m. kovo pabaigoje, prieš varžybas tarp Ispanijos ir Lietuvos, stadionas susilaukė kritikos ir pasaulinės sporto žiniasklaidos dėmesio dėl itin prastos vejos [21].

2013 m. liepos 20–rugpjūčio 1 d. vyko 2013 m. Europos U-19 futbolo čempionatas, transliuotas „Eurosport“. Stadione žaidė Lietuvos, Olandijos, Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos ir Serbijos futbolo rinktinės. Pusfinalis vyko tarp Ispanijos ir Prancūzijos jaunimo rinktinių.

Žymesni Lietuvos komandų pasiekimai šiame stadione redaguoti

  • Lietuva – Italija 0:0 (2001 m.)
  • Lietuva – Škotija 1:0 (2003 m.)
  • Lietuva – Gruzija 1:0 (2007 m.)
  • Lietuva – Ukraina 2:0 (2007 m.)
  • FBK Kaunas – Rangers 2:1 (2008 m.)
  • Lietuva – Lenkija 2:0 (2011 m.)
  • Lietuva – Vengrija 2:2 (2023 m.)

Šaltiniai redaguoti

  1. „Kulminacija: Kaune atidarytas Dariaus ir Girėno stadionas“. Kauno diena. 2022-10-16. Nuoroda tikrinta 2023-09-03.
  2. „Apie stadioną“. stadionas.lt. Nuoroda tikrinta 2024-05-08.
  3. „Kaunas completes construction of Lithuania's largest stadium“. lrt.lt. 2022-09-19. Nuoroda tikrinta 2023-09-03.
  4. „Kauno Dariaus ir Girėno stadioną su Sporto hale valdys „Kauno arena““. lrt.lt. 2024-02-13. Nuoroda tikrinta 2024-02-24.
  5. Stadionai šiurpino ir prieškario Lietuvoje. 2018-11-11, Respublika.lt (tikrinta 2024-03-01).
  6. Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 5.
  7. Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje: I dalis (1919–1936)“. – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // psl. 87.
  8. Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 49.
  9. Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // psl. 44.
  10. Valstybinis stadionas Kaune. Autc.lt (tikrinta 2023-12-10).
  11. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 121 p.
  12. „Kauno stadiono rekonstrukcijos vingiai“. www.kaunas.kasvyksta.lt. 18 April 2018. Nuoroda tikrinta 29 April 2019.
  13. „Turkijos įmonė ginčija Kauno sprendimą nutraukti stadiono statybų sutartį“. www.kauno.diena.lt. 22 January 2020. Nuoroda tikrinta 28 July 2020.
  14. „Kauno savivaldybė atmetė abu rangovų pasiūlymus stadiono konkurse, bet tęsia derybas“. www.kauno.diena.lt. 14 July 2020. Nuoroda tikrinta 28 July 2020.
  15. „Kauno savivaldybė atmetė abu rangovų pasiūlymus stadiono konkurse, bet tęsia derybas“. www.lrt.lt. 14 July 2020. Nuoroda tikrinta 28 July 2020.
  16. https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1738747/spyriu-i-futbolo-kamuoli-dariaus-ir-gireno-stadione-dar-teks-luktelti-rekonstrukcijos-pabaiga-keliasi-i-rugpjuti
  17. sportas.lt naujienos: Oficialiai užbaigta rekonstrukcija
  18. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pasizvalgykite-kaip-atrodo-atidarymo-iskilmiu-jau-laukiantis-kauno-stadionas-56-1932994
  19. https://www.sportas.lt/naujiena/463587/kliuciu-nebera-lff-taures-finalas-s-dariaus-ir-s-gireno-stadione
  20. Dariaus ir Girėno stadionui oficialiai suteikta UEFA 4-oji kategorija. 2023-02-03, Lff.lt (tikrinta 2023-02-05).
  21. http://sportas.delfi.lt/abroad/pasirengimas-lietuvos-ir-ispanijos-rinktiniu-dvikovai-tesiamas.d?id=43740061

Nuorodos redaguoti