Steponas Garbačiauskas

Steponas Garbačiauskas
Gimė 1900 m. balandžio 17 d.
Ryga
Mirė 1983 m. rugpjūčio 3 d. (83 metai)
Ciurichas, Šveicarija
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė
Vaikai Rita Garbačiauskaitė
Veikla lengvaatletis, futbolininkas, sporto žurnalistas, diplomatas

Steponas Garbačiauskas (1900 m. balandžio 17 d. Rygoje – 1983 m. rugpjūčio 3 d. Ciuriche) – vienas iš sporto pradininkų Lietuvoje. Lengvaatletis, futbolininkas, sporto žurnalistas, diplomatas. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininkas. Nacionalinis lengvosios atletikos čempionas ir rekordininkas.

Biografija redaguoti

19141918 m. gyveno Maskvoje. 1918 m. atvyko į Kauną. Savo iniciatyva su bendraminčiais sportininkais 1919 m. įsteigė pirmąją Lietuvos sporto organizaciją „Lietuvos sporto sąjunga“, kuri nuo 1920 m. pervadinta į Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą. Vėliau 1922 m. prisidėjo kuriant Lietuvos futbolo lygą ir Lietuvos sporto lygą. 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse buvo Lietuvos sportininkų delegacijos vadovas, futbolo rinktinės kapitonas, sporto žurnalistas. 1922 m. pradėto leisti žurnalo „Lietuvos sportas“ redaktorius.

19251930 m. Argentinos konsulato Kaune sekretorius. Nuo 1930 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, nuo 1936 m. Lietuvos vicekonsulas Ciuriche. Po Antrojo pasaulinio karo kurį laiką buvo Bendrojo Amerikos lietuvių fondo atstovas Šveicarijoje. Padėjo rengti įvairias tarptautines varžybas.[1]

1919–1928 m. žaidė LFLS Kaunas ir kitose Lietuvos futbolo komandose. 1923–1924 m. ir 1926 m. Lietuvos futbolo rinktinės narys. 1921–1925 m. lengvosios atletikos Lietuvos rekordininkas 60 m, 100 m, 200 m nuotolio, 4×100 m estafetės bėgime.

Metai   Komanda
1923, 1924 LFLS Kaunas
1926 Kovas Kaunas

Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[2]

Bibliografija redaguoti

  • Futbolas, 1921 m.
  • Oficialės futbolo taisyklės, 1922 m.
  • Lengvosios atletikos taisyklės, 1922 m.

Įvertinimas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Jonas ŽilinskasSteponas Garbačiauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 416 psl.
  2. Sugrįžo į gimtosios žemės glėbį // XXI amžius, 2009 m. gruodžio 9 d., Nr. 87 (1779)