Septyni laisvieji menai
Septyni laisvieji menai (lot. septem artes liberales) – Antikoje ir viduramžiais dėstyti septyni dalykai (disciplinos), kurie remiantis romėnų aiškinimu, 'laisvam vyrui' nusako išsilavinimo esmę, o Viduramžių laikotarpiu buvo laikomi kaip paruošiamieji dalykai, imantis klasikinių – teologijos, teisės ir medicinos – dalykų studijų universitete. Šiandien laisvųjų menų švietimo modelis yra plačiai taikomas JAV universitetuose ir kolegijose, kur pabrėžiamas visapusiškas žmogaus ir jo asmenybės lavinimas.[1]
Viduramžiais išpopuliarėjusi septynių laisvųjų menų samprata susiformavo veikiant helėniškajam neoplatonizmui (ypač Porfirijui), nors jos skirtingų atmainų užuomazgos slypi viduriniame platonizme.[2]
Mokslai redaguoti
Laisvieji menai (artes liberales) skirtingai nei praktiškieji menai (Artes mechanicae) Viduramžiais buvo vertinami labiau. Jiems priskiriama:[3]
Pirmieji trys buvo grupuojami į triviumą (lot. Trivium), paskutiniai keturi – kvadriviumą (lot. Quadrivium).[3] Triviumas buvo dėstomas pradžios mokyklose, kvadriviumas – universitetuose, menų arba filosofijos fakultetuose.[3]
Simbolika redaguoti
V a. Kartaginos neoplatonikas Marcijanas Kapela įvaizdino juos alegorijos forma ir priskyrė jiems tokius simbolius:
- Gramatika – rykštė,
- Retorika – lenta ir grifelis (rašymo priemonė),
- Dialektika – gyvatė arba šuns galva,
- Aritmetika – skaičiavimo lenta arba skaičiavimo virvė ,
- Geometrija – skriestuvas (arba braižymo lenta),
- Muzika – muzikos instrumentas,
- Astronomija – astroliabija.
Pasak Marcijano Kapelos („Merkurijaus ir Filologijos vedybos“), Merkurijus yra Jupiterio žodis (sermo), o tikrasis jo vardas – Totas (Thouth). Atlikus numerologines kombinacijas paaiškėja, kad Merkurijaus-Toto skaičius 4, o Filologijos – 3. Šiuos skaičius „sutuokus“ gimsta 7 laisvieji menai. Šis septynetas yra dieviškojo Intelekto (nous), kurį reprezentuoja Minerva arba Atėnė, skaičius. Marcijano Kapelos nurodyti septyni laisvieji menai, kuriuos globoja Merkurijus, kyla iš Merkurijui Trismegistui tapataus Intelekto, todėl noetiniai jų provaizdžiai nepriklauso nuo žmogaus būties realijų, kurias tvarko mantika ir teurgija.[4]
Sentencijos redaguoti
Artes liberales apibūdinti skirta lotyniškoji epigrama skamba taip:[3]
- Gram. loquitur, Dia. verba docet, Rhe. verba ministrat / Mus. canit, Ar. numerat, Geo. ponderat, Ast. colit astra
(Liet: „Gramatika kalba, dialektika – aiškina žodžius, retorika – moko kalbos (žodžio meno)/ Muzika dainuoja, aritmetika skaičiuoja, geometrija sveria (matuoja svorį), astronomija tiria žvaigždes“).
Išnašos redaguoti
- ↑ Artes liberales tradicija ir jos vaidmuo Vytauto Didžiojo universitete Archyvuota kopija 2018-12-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Hadot I., Arts liberaux et philosophie dans pensée antique, Paris: Etudes Augistniennes, 1984, p. 137–155.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 „Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, т. XXIX (1900): Сахар – Семь мудрецов, с. 184 s:ЭСБЕ/Свободные искусства
- ↑ Algis Uždavinys. „Archetipiniai ir istoriniai Hermio Trismegisto pavidalai“, iš: Kultūrologija. Rytai-Vakarai, 14 nr., 88–116 psl., Vilnius: Kultūros, meno ir filosofijos institutas: 2006