Benjaminas Budnas
Benjaminas Budnas (lenk. Bieniasz Budny, m. po 1624 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės literatas, vertėjas.
Biografija redaguoti
Kilęs iš Lietuvos (giminystė su S. Budnu neįrodyta). Nuo 1588 m. studijavo Karaliaučiaus universitete, kur 1588 m. liepos 1 d. įsimatrikuliavo kaip Beniamin Budneus, nobilis Lithuanus. Jaunystėje jį globojo Jonas Kiška; nuo 1594 m. (iki mirties) tarnavo pas Kristupą Radvilą. Pagal Dž. Bokačio novelę „Istorija apie Barnabą“ parašė „Juokingą istoriją pirklio, kuris su kitu lokiu dėl savo žmonos dorybės susilažijo“ (Historyja krotofilna o kupcu, który z drugim o swojej żony założyl 1583 m.), pagal Plutarchą – „Trumpų pasakojimų, kurie graikiškai vadinami Apophthegmata“, keturias knygas (Krótkych powieści, które pogrecku zową Apophthegmata, księgi IV 1599 m., 1639 m.). Į lenkų kalbą išvertė Cicerono „Katoną, arba Apie senatvę“ (Calo Maior de senectute 1595 m.). Lotynų kalba paskelbė proginių raštų.[1] Jo knygų egzempliorius turi Vilniaus universiteto biblioteka.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Benjaminas Budnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 552 psl.