Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Viktoras Gailius
Viktoras Gailius.png
Gimė: 1893 m. rugpjūčio 27 d.
Berštininkai, dab. Pagėgių savivaldybė
Mirė: 1956 m. liepos 7 d. (62 metai)
Pfulingenas, Badenas-Viurtembergas
Tėvas: Martynas Gailius
Greta Faltinaitė
Veikla: teisininkas, diplomatas, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Respublikos valstybės bei visuomenės veikėjas.
Alma mater: Karaliaučiaus universitetas
Berlyno Humboldtų universitetas
Žymūs apdovanojimai:

Viktoras Gailius (1893 m. rugpjūčio 27 d. Berštininkai, dab. Pagėgių savivaldybė – 1956 m. liepos 7 d. Pfulingenas, Badenas-Viurtembergas) – teisininkas, diplomatas, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Respublikos valstybės bei visuomenės veikėjas.

BiografijaKeisti

Gimė lietuvninko ūkininko Martyno Gailiaus ir Gretos Faltinaitės šeimoje, broliai Albinas (vėliau Lietuvos kariuomenės karininkas) ir Valentinas (vėliau Verdainės kunigas) taip pat dirbo lietuvybės puoselėjimo darbą. Mokėsi Plaškių pradžios liaudies mokykloje, 1914 m. baigė Tilžės gimnaziją. Studijavo teisę Karaliaučiaus, Heidelbergo universitetuose, 1918 m. baigė Berlyno universitetą.

Viktoro tėvas, tautiškai atjaučiąs ir susipratęs Prūsų lietuvis, stengėsi ir savo vaikams įkvėpti tokią pat dvasią. Viktoras, rinkimų į Prūsų seimą metu, iš tėvo gavęs medžiagos ir arklį, jodinėdavo po Tilžės apskritį rinkdamas balsus ir parašus už lietuvių atstovą. Anksti prisidėjo prie Mažosios Lietuvos jaunųjų draugijų (Rūkų „Ąžuolas“, Katyčių „Vainikas“, Tilžės „Klubas“ ir „Tižės giedotojų draugija“) veiklos. Gimnazistu būdamas pasidarbavo ir „Prūsų Lietuvos savaitraščio“ redakcijoje. Slaptos gimnazistų draugijos „Kardas“, kurios tikslas buvo atlietuvinti sugermanizuotus Prūsų lietuvius gimnazistus, steigėjas. [1]

Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. 1915 m. sunkiai sužeistas ir iš karinės tarnybos Vokietijos imperijos kariuomenėje paleistas.[2]

19181924 m. Mažosios Lietuvos tautinės tarybos, jos vykdomojo komiteto narys. 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžės Akto signataras.

 
Viktoras Gailius – pasiuntinys Berlyne

Nuo 1918 m. gruodžio mėn. dirbo Lietuvos Respublikos pasiuntinybėje Berlyne. 1920 m. gegužės 19 d. – 1922 gegužės 31 d. Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje, 1922 m. liepos mėn. – 1923 m. vasario mėn. Lietuvos atstovas Estijoje. 1923 m. vasario 15 d. – 1925 vasario 4 d. Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas. 1923 m. išleido įsaką dėl lietuvių ir vokiečių kalbų lygiateisiškumo, lietuvių kalbos vartojimo mokyklose ir įstaigose. Jo vadovaujama Klaipėdos krašto Direktorija padarė reikšmingų administracinių, ūkinių, kultūrinių reformų. Nuo 1923 m. kovo mėn. Lietuvos delegacijos Ambasadorių konferencijoje narys.

Jo ir kitų rūpesčiu 1923 m. spalio mėn. Klaipėdos krašto Evangelikų liuteronų bažnyčia atskirta nuo Karaliaučiaus konsistorijos ir įkurta Klaipėdos krašto konsistorija. Nuo 1923 m. priklausė draugijai „Aukuras“. Vienas Klaipėdos krašto politinės organizacijos „Visuomenės sąjunga“ vadovų.

19271928 m. Ryto akcinės bendrovės tarybos pirmininkas, direktorius. 19361938 m. redagavo lietuviškos krypties leidinį vokiečių kalba „Baltischer Beobachter“. 1938 m. gruodžio 12 d. – 1939 m. kovo 23 d. paskutinysis Klaipėdos krašto gubernatorius.

BibliografijaKeisti

  • Vokiškai lietuviškas žodynas. (Su M. Šlaža, 1932, 2 dalis 1948 m.).

ĮvertinimasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 314 p.
  2. Algirdas MatulevičiusViktoras Gailius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 329 psl.