Jurgis Kutra

Jurgis Kutra
Gimė	1891 m. balandžio 25 d. Šniurkiškiai, Biržų valsčius
Mirė	1943 m. rugsėjo 27 d. (52 metai) Taišetlagas, Irkutsko sritis
Tėvai
Sutuoktinis (-ė)	Aleksandra Mačiukaitė
Veikla	Lietuvos pedagogas, vertėjas, kultūros veikėjas, evangelikų reformatų kuratorius
Organizacijos	Biržų gimnazija
Pareigos	vicedirektorius

Jurgis Kutra (1891 m. balandžio 25 d. Šniurkiškiuose, Biržų valsčius – 1943 m. rugsėjo 16 d. Taišetlagas, Irkutsko sritis) – Lietuvos pedagogas, vertėjas, kultūros veikėjas, evangelikų reformatų kuratorius.

Biografija

Lankė Biržų pradžios ir Bauskės viduriniąją mokyklą. Jas baigęs ir įgijęs mokytojo teises, trumpą laiką mokytojavo Žagarės pradžios mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metu mobilizuotas ir išsiųstas į Rusiją. Voroneže lankė Martyno Yčo suorganizuotus, J. Vokietaičio vadovautus mokytojų kursus. 1918 m. grįžęs į Biržus, čia mokytojo pašaukimui liko ištikimas iki tragiškai pasibaigusios tremties.

1918 m. Biržų pradžios mokyklų inspektorius, nuo 1919 m. Biržuose įsteigtos „Saulės“ progimnazijos, kuri 1922 m. perorganizuota į valstybinę Biržų gimnaziją, mokytojas. Biržų gimnazijos aukštesnėse klasėse dėstė lietuvių kalbą ir lietuvių bei pasaulinę literatūrą. Ilgus metus buvo pedagogų tarybos sekretorius. 1925 m. paskirtas gimnazijos vicedirektoriumi. Prisidėjo prie naujų gimnazijos rūmų statybos Biržuose.

Pamokose moksleiviams duodavo daugiau žinių, negu mokyklų programa reikalavo. Matė pasaulinės literatūros klasikų kūrinių trūkumą ir su mokiniais ėmėsi vertimų, rūpinosi leidyba. J. Kutros veiklumo dėka skaitytojai lietuviškai galėjo susipažinti su R. Gustafsono „Jūrų karaliaus vainikas ir kitos pasakos“ (Šiauliai, 1925 m.), Meterlinko „Sesuo Beatričė“ ir „Neprašyta viešnia“, V. Šekspyro „Otelas“ (1927 m.) ir „Venecijos pirklys“, Č. Dikenso „Deividas Koperfildas“, „Oliveris Tvistas“(1928 m.) ir „Jaunuolėlių gyvenimas“(1929 m.), N. A. Rubakino „Šiaurės ledjūryje“ (1932 m.), Servanteso „Don Kichotas“, A. Vanajevos „Moterų triūsas“. Kartu su gimnazijos direktoriumi A. Juška suredagavo leidinį „Biržų gimnazija“ (išleistas 1931 m.)

Aktyviai reiškėsi Biržų miesto kultūriniame gyvenime. Dalyvavo 1922 m. steigiant dailės draugiją „Mūza“, kuri rūpinosi vaidyba, dramos spektakliais. Pats spektakliuose vaidino ir režisavo moksleivių, šaulių, skautų ir kitų organizacijų rengiamus spektaklius, rūpindamasis taisyklinga aktorių kalba.

1929 m. buvo išrinktas V-jo Kultūros kongreso Kultūros Sąjungos Tarybos nariu. Buvo Lietuvių tautosakos archyvo narys. Su moksleivių pagalba surinko daug dainų, pasakų, patarlių. Bendradarbiavo laikraščiuose „Biržų žinios“, „Mokykla ir gyvenimas“, „Lietuvos žinios“. Kurį laiką priklausė Lietuvos valstiečių sąjungai, Mokytojų profesinei sąjungai.

J. Kutra aktyviai dalyvavo ir evangelikų reformatų Bažnyčios veikloje, ėjo atsakingas pareigas. Nuo 1920 m. – evangelikų reformatų Bažnyčios kuratorius, o nuo 1933 m. – Kolegijos generalinis sekretorius.

Sukūręs šeimą su mokytoja Aleksandra Mačiukaite augino trejetą vaikų. Kaip ir daugelis to meto Lietuvos inteligentų, J. Kutra buvo netinkamas raudonosios santvarkos skleidėjams. 1941 m. birželio mėn. suimtas, ir išgabentas į Sibirą. Lietuvos gyventojų genocido suvestinėse yra įrašas: „Išvežtas į lagerį 1941 m. birželio 19 d. - Norilskas, Krasnojarsko kraštas, 1943 m. - Taišetlagas, Irkutsko sritis; Ypatingo pasitarimo 1942 m. rugsėjo 12 d. nuteistas dešimčiai metų kalėti; mirė lageryje 1943 m. rugsėjo 27 d. Šeima ištremta 1949 m.“. Aleksandra Kutrienė su dukra Dalia tremtyje baigė savo žemiškąją kelionę. Sūnus Vytas paleistas 1956 m.