Juodoji varna

Juodoji varna (Corvus corone) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, varninių (Corvidae) šeimos, varnų (Corvus) genties vidutinio stambumo paukštis.

Corvus corone
Juodoji varna (Corvus corone)
Juodoji varna
Juodosios varnos krankimas

Keleto juodųjų varnų individų krankimas

Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Varniniai
(Wikispecies-logo.svg Corvidae)
Gentis: Varnos
(Wikispecies-logo.svg Corvus)
Rūšis: Juodoji varna
(Wikispecies-logo.svg Corvus corone)
Binomas
Corvus corone
Linnaeus, 1758
Paplitimo arealas
     Juodųjų varnų porūšių savaiminis paplitimo arealas:
Europoje: Corvus corone corone
Azijoje: Corvus corone orientalis
Paplitimo arealas
Per Europą perbrėžta balta juosta, yra juodųjų varnų (Corvus corone) ir pilkųjų varnų (Corvus cornix) paplitimo kontaktų riba, kur neretai jos kryžminasi
Binomas
Corvus corone
Linnaeus, 1758

Praeityje, bet retkarčiais ir šiais laikais, juodųjų varnų porūšiu kartais laikomos pilkosios varnos (Corvus cornix), o jų kaip porūšio mokslinis pavadinimas rašomas Corvus corone cornix. Ten kur yra jų arealų kontaktų zonos, dažnai juodosios ir pilkosios varnos tarpusavyje poruojasi ir susilaukia palikuonių.

Atlikti atminties bandymai su juodosiomis varnomis parodė, kad jų intelektas prilygsta arba kai kuriais parametrais lenkia primatų (Primates) rūšis[2].

Juodoji varna skrydyje

Paplitimas ir buveinėsKeisti

Juodosios varnos savaime paplitusios Vakarų Europoje (Anglijoje, Velse, rytų ir pietryčių Škotijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, pietinėje Danijoje, vakarinėje Vokietijoje, Šveicarijoje, Šiaurės Italijoje apie Alpių kalnų regioną, Austrijoje, Čekijoje) ir Rytų Azijoje (Sibire, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Japonijoje, Korėjos pusiasalyje).

Dažniausiai įsikuria atvirose vietose, ypač kur yra platesnės pievos ir apdirbama žemė su augančiais pavieniais medžiais ar šalia giraitės. Maitinasi paprastai pievose, pakrantėse, prie įlankų, sūraus vandens pelkių. Europoje įsikuria ir didesnių ir didelių miestų didesniuose parkuose, prie pievelių, kituose žaliuose plotuose, kur auga pavieniai medžiai ir tarp jų atviresni žole apaugę plotai. Pavyzdžiui juodasias varnas galima pamatyti daugelyje didesnių Londono parkų - Hanger Hill parke, Ričmondo parke, Kensingtono soduose, Haid parke ir panašiuose, didesniuose kituose miesto parkuose ir nepstatytuose, prižiūrimu žolynu apaugusiuose didesniuose atviruose plotuose. Miesto parkuose žmonių nevengia, bet per arti neprisileidžia. Prie nuolatos jas maitinančių žmonių įpranta, ir joms draugiškus maitintojus atpažįsta iš toli, ir ima sekti. Kuomet įgauna tokių žmonių pasitikėjimą, jos prisiartina iki dviejų metrų atstumu ir patenkintos kilnoja sparnelius, o kuomet sočios, arba prieš sutemas, numestą joms maistą ima šalimais slėpti po žole, pridengdamos lapais.

Mėgsta ilgokai tupėti aukštų medžių viršūnėse ir stebėti aplinką[3]. Kolonijų kaip kovai nesudaro, o gyvena atskirai poromis, saugo savo 200-500 kvadratinių metrų dydžio teritoriją, kurios centre yra jų lizdas[4].

Paplitimas LietuvojeKeisti

Lietuvoje neperi, retais atvejais stebima bet kuriuo metų laiku.

IšvaizdaKeisti

Labai panaši į kranklį, tik gerokai mažesnė. O nuo kovo skiriasi beveik nežymiai stambesnių kūno sudėjimu, gilesniu ir juodu snapu, labiau lenktu antsnapiu, stambesne, plokštesne galva, kiek ilgesniais sparnais, truputį ilgesne uodega[5]. Juodosios varnos visas kūnas blizgančiai juodas.

Patinai už pateles truputį stambesni, o patelės už patinėlius truputį plonesnės. Pilnai suaugusių juodųjų varnų kūno ilgis 45-47 cm, maksimaliai iki 52 cm, skersmuo tarp abiejų išskleistų sparnų galų 93-104 cm[6], maksimaliai iki 109 cm. Subrendę patinai sveria 418–740 g, o patelės 370–670 g. Patinų sparno ilgis 292-387 mm, patelių sparno ilgis 283-370 mm. Patinų uodega 173–202 mm ilgio, tuo tarpu patelių 170–191 mm. Patino snapo ilgis 52–65 mm, patelių snapas 50–57 mm ilgio.

PerėjimasKeisti

Juodosios varnos yra monogamės - poruojasi visam gyvenimui. Juodųjų varnų lizdas daugiausiai aukštame medyje, bet kartais lizdą susikrauna neaukštai nuo žemės arba net ant žemės. Jų lizdai gana dideli, daugiausia susukti iš medžių šakelių, taip pat įvairios rubų skiautės, kaulai ir panašiai. Perėti pradeda anksti pavasarį, nuo kovo iki balandžio mėnesio. Deda 3-5 rudom nevienodos formos ir nevienodo paplitimo ant lukšto dėmelėmis melsvus arba žalsvus kiaušinius. Juos peri tik patelė apie 18–20, o tuo metu patinėlis ją aprūpina maistu. Jauni varniukai lizde auga apie 29–30 dienas. Bet palikę lizdą jie dar būna su tėvais. Taip pat nėra neįprasta, kuomet pernykščiai varniukai pasilieka su tėvais ir kitais metais, kuomet ieško maisto padėdami savo tėvams auginti naują vadą[7]. Jaunikliai subręsta sulaukę 3 metų. Maždaug pusė juodųjų varnų neišgyvena daugiau kaip metų. O tos kurios perkopia šią ribą, laisvėje išgyvena apie 10 metų, o nelaisvėje 29 metus[8].

Mityba ir priešaiKeisti

Juodosios varnos minta labai įvairiu maistu - tiek gyvuliniu, įskaitant ir dvėselina, bei augaliniu maistu, įskaitant grūdais. Gaudo vabzdžius, sliekus, mažus žinduolius, varliagyvius, roplius. Iš kitų paukščių lizdų vagia kiaušinius ir paukščių jauniklius, šiukšlių dėžėse ieško maisto atliekų. Iš augalinio maisto ypač mėgsta įvairius riešutus. Dėl maisto, kad perimti jų sumedžiotą auką, juodosios varnos neretai terorizuoja plėšriuosius paukščius ar net lapes. Jos yra aktyvios medžiotojos, ir retkarčiais kooperuojasi su su kitomis juodosiomis varnomis kad sumedžioti auką. Kartais yra stebimos pasigavusios ir dorojančios ančių jauniklius.

Nors gyvena poromis pavieniui, bet iškilus reikalui apsiginti, iš aplinkinių teritorijų jos susirenka į didesnę grupelę[9]. Didžiausi jų priešai kurie jas ir pačias medžioja yra vištvanagiai (Accipiter gentilis), sakalai keleiviai (Falco peregrinus), didieji apuokai (Bubo bubo), kilnieji ereliai (Aquila chrysaetos), paprastieji meškėnai (Procyon lotor).

PorūšiaiKeisti

2020 m. pabaigos duomenimis, tarptautinė ornitologų sąjunga išskiria du juodųjų varnų porūšius[10]:

EkologijaKeisti

Savo teritorijoje didelę įtaką daro kitoms paukščių rūšims, ypač sulkesnėms už jas rūšims, iš lizdaviečių vagiliaudamos kiaušinius ir grobdamos jauniklius. Valo aplinką lesdamos nudvėsusių dvėselieną, bet tokia įtaka gamtai iki šiol nėra ištirta ir nežinoma.

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. „IUCN Red List - Corvus corone“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. 
  2. nature.com / Crows Rival Monkeys in Cognitive Capacity; Dmitry Balakhonov & Jonas Rose | Published: 18 August 2017
  3. birdsofbritain.co.uk / Carrion Crow
  4. wildlifetrusts.org / Carrion crow
  5. ziedavimas.com / Juodoji varna
  6. rspb.org.uk / Carrion crow
  7. sciencedirect.com / Direct fitness benefits of group living in a complex cooperative society of carrion crows, Corvus corone corone; Vittorio Baglione, José Marcos, Daniela Canestrari, Jan Ekman. Animal Behaviour, Volume 64, Issue 6, December 2002, Pages 887-893 | Received 21 January 2002, Revised 8 March 2002, Accepted 20 May 2002, Available online 17 January 2003.
  8. animaldiversity.org / Corvus corone carrion crow
  9. bto.org / Carrion Crow
  10. worldbirdnames.org / Crows, mudnesters, birds-of-paradise

NuorodosKeisti


 

Vikiteka