Juodoji varna

Kitos reikšmės – Varna (reikšmės).

Juodoji varna (Corvus corone) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, varninių (Corvidae) šeimos, varnų (Corvus) genties vidutinio stambumo paukštis.

Corvus corone

Juodoji varna

Juodosios varnos krankimas

Keleto juodųjų varnų individų krankimas

Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Žvirbliniai paukščiai ( Passeriformes)
Šeima:	Varniniai ( Corvidae)
Gentis:	Varnos ( Corvus)
Rūšis:	Juodoji varna ( Corvus corone)

Binomas

Corvus corone
Linnaeus, 1758

Juodųjų varnų porūšių savaiminis paplitimo arealas:

Europoje: Corvus corone corone

Azijoje: Corvus corone orientalis

Per Europą perbrėžta balta juosta, yra juodųjų varnų (Corvus corone) ir pilkųjų varnų (Corvus cornix) paplitimo kontaktų riba, kur neretai jos kryžminasi

Binomas

Corvus corone
Linnaeus, 1758

Praeityje, bet retkarčiais ir šiais laikais, juodųjų varnų porūšiu kartais laikomos pilkosios varnos (Corvus cornix), o jų kaip porūšio mokslinis pavadinimas rašomas Corvus corone cornix. Ten kur yra jų arealų kontaktų zonos, dažnai juodosios ir pilkosios varnos tarpusavyje poruojasi ir susilaukia palikuonių.

Atlikti atminties bandymai su juodosiomis varnomis parodė, kad jų intelektas prilygsta arba kai kuriais parametrais lenkia primatų (Primates) rūšis^[2].

Paplitimas ir buveinės redaguoti

Juodosios varnos savaime paplitusios Vakarų Europoje (Anglijoje, Velse, rytų ir pietryčių Škotijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, pietinėje Danijoje, vakarinėje Vokietijoje, Šveicarijoje, Šiaurės Italijoje apie Alpių kalnų regioną, Austrijoje, Čekijoje) ir Rytų Azijoje (Sibire, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Japonijoje, Korėjos pusiasalyje).

Dažniausiai įsikuria atvirose vietose, ypač kur yra platesnės pievos ir apdirbama žemė su augančiais pavieniais medžiais ar šalia giraitės. Maitinasi paprastai pievose, pakrantėse, prie įlankų, sūraus vandens pelkių. Europoje įsikuria ir didesnių ir didelių miestų didesniuose parkuose, prie pievelių, kituose žaliuose plotuose, kur auga pavieniai medžiai ir tarp jų atviresni žole apaugę plotai. Pavyzdžiui juodasias varnas galima pamatyti daugelyje didesnių Londono parkų - Hanger Hill parke, Ričmondo parke, Kensingtono soduose, Haid parke ir panašiuose, didesniuose kituose miesto parkuose ir nepstatytuose, prižiūrimu žolynu apaugusiuose didesniuose atviruose plotuose. Miesto parkuose žmonių nevengia, bet per arti neprisileidžia. Prie nuolatos jas maitinančių žmonių įpranta, ir joms draugiškus maitintojus atpažįsta iš toli, ir ima sekti. Kuomet įgauna tokių žmonių pasitikėjimą, jos prisiartina iki dviejų metrų atstumu ir patenkintos kilnoja sparnelius, o kuomet sočios, arba prieš sutemas, numestą joms maistą ima šalimais slėpti po žole, pridengdamos lapais.

Mėgsta ilgokai tupėti aukštų medžių viršūnėse ir stebėti aplinką^[3]. Kolonijų kaip kovai nesudaro, o gyvena atskirai poromis, saugo savo 200-500 kvadratinių metrų dydžio teritoriją, kurios centre yra jų lizdas^[4].

Paplitimas Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje neperi, retais atvejais stebima bet kuriuo metų laiku.

Išvaizda redaguoti

Labai panaši į kranklį, tik gerokai mažesnė. O nuo kovo skiriasi beveik nežymiai stambesnių kūno sudėjimu, gilesniu ir juodu snapu, labiau lenktu antsnapiu, stambesne, plokštesne galva, kiek ilgesniais sparnais, truputį ilgesne uodega^[5]. Juodosios varnos visas kūnas blizgančiai juodas.

Patinai už pateles truputį stambesni, o patelės už patinėlius truputį plonesnės. Pilnai suaugusių juodųjų varnų kūno ilgis 45-47 cm, maksimaliai iki 52 cm, skersmuo tarp abiejų išskleistų sparnų galų 93-104 cm^[6], maksimaliai iki 109 cm. Subrendę patinai sveria 418–740 g, o patelės 370–670 g. Patinų sparno ilgis 292-387 mm, patelių sparno ilgis 283-370 mm. Patinų uodega 173–202 mm ilgio, tuo tarpu patelių 170–191 mm. Patino snapo ilgis 52–65 mm, patelių snapas 50–57 mm ilgio.

Perėjimas redaguoti

Juodosios varnos yra monogamės - poruojasi visam gyvenimui. Juodųjų varnų lizdas daugiausiai aukštame medyje, bet kartais lizdą susikrauna neaukštai nuo žemės arba net ant žemės. Jų lizdai gana dideli, daugiausia susukti iš medžių šakelių, taip pat įvairios rubų skiautės, kaulai ir panašiai. Perėti pradeda anksti pavasarį, nuo kovo iki balandžio mėnesio. Deda 3-5 rudom nevienodos formos ir nevienodo paplitimo ant lukšto dėmelėmis melsvus arba žalsvus kiaušinius. Juos peri tik patelė apie 18–20, o tuo metu patinėlis ją aprūpina maistu. Jauni varniukai lizde auga apie 29–30 dienas. Bet palikę lizdą jie dar būna su tėvais. Taip pat nėra neįprasta, kuomet pernykščiai varniukai pasilieka su tėvais ir kitais metais, kuomet ieško maisto padėdami savo tėvams auginti naują vadą^[7]. Jaunikliai subręsta sulaukę 3 metų. Maždaug pusė juodųjų varnų neišgyvena daugiau kaip metų. O tos kurios perkopia šią ribą, laisvėje išgyvena apie 10 metų, o nelaisvėje 29 metus^[8].

Mityba ir priešai redaguoti

Juodosios varnos minta labai įvairiu maistu - tiek gyvuliniu, įskaitant ir dvėselina, bei augaliniu maistu, įskaitant grūdais. Gaudo vabzdžius, sliekus, mažus žinduolius, varliagyvius, roplius. Iš kitų paukščių lizdų vagia kiaušinius ir paukščių jauniklius, šiukšlių dėžėse ieško maisto atliekų. Iš augalinio maisto ypač mėgsta įvairius riešutus. Dėl maisto, kad perimti jų sumedžiotą auką, juodosios varnos neretai terorizuoja plėšriuosius paukščius ar net lapes. Jos yra aktyvios medžiotojos, ir retkarčiais kooperuojasi su su kitomis juodosiomis varnomis kad sumedžioti auką. Kartais yra stebimos pasigavusios ir dorojančios ančių jauniklius.

Nors gyvena poromis pavieniui, bet iškilus reikalui apsiginti, iš aplinkinių teritorijų jos susirenka į didesnę grupelę^[9]. Didžiausi jų priešai kurie jas ir pačias medžioja yra vištvanagiai (Accipiter gentilis), sakalai keleiviai (Falco peregrinus), didieji apuokai (Bubo bubo), kilnieji ereliai (Aquila chrysaetos), paprastieji meškėnai (Procyon lotor).

Porūšiai redaguoti

2020 m. pabaigos duomenimis, tarptautinė ornitologų sąjunga išskiria du juodųjų varnų porūšius^[10]:

Corvus corone corone Linnaeus, 1758; nominuotas porūšis. Savaime paplitusios Vakarų Europoje.
Corvus corone orientalis Eversmann, 1841; savaime paplitusios Vidurio Azijoje, Rytų Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose, daugiausia vidutinių platumų klimato ir subtropikų zonose. Ir anot tarptautinės ornitologų sąjungos, ši populiacija genetiškai labai skirtinga ir matyt nusipelnusi kaip skirtingos rūšies statuso (Corvus orientalis Haring et al. 2007).

Ekologija redaguoti

Savo teritorijoje didelę įtaką daro kitoms paukščių rūšims, ypač sulkesnėms už jas rūšims, iš lizdaviečių vagiliaudamos kiaušinius ir grobdamos jauniklius. Valo aplinką lesdamos nudvėsusių dvėselieną, bet tokia įtaka gamtai iki šiol nėra ištirta ir nežinoma.

Galerija redaguoti

Juodosios varnos portretas
Juodoji varna žiemą
Juodoji varna tupinti medyje (Pajūrio Sautendas, Anglija)
Juodoji varna tupinti medyje (Duisburgas, vakarinė Vokietija)
Juodoji varna
Juodosios varnos kiaušinių dėtis
Labai alkani „juodieji varniukai“
Juodosios varnos alkani jaunikliai
Juodosios varnos jaunikliai jaukiame lizde
kairėje nesubrendęs jauniklis šalia vieno iš tėvų
Juodosios varnos žaidžiantys jaunikliai augalų sode (Jardin des plantes)
Bemieganti juodoji varna
Besišildanti juodoji varna
Sužieduota juodoji varna per karščio bangą, pravėrusi snapą bando save vėsinti (Paryžiaus augalų sodas (Jardin des plantes))
Balutėje besimaudanti juodoji varna
Juodoji varna akrobatė
Gerianti vandenį juodoji varna
Juodosios varnos šiukšlių dėžėje ieškančios maisto
Juodoji varna su „skanėstu“ snape
Juodųjų varnų būrelis prie negyvo naminio karvelio
Juodosios varnos
Juodoji varna skrydyje erzinanti paprastąjį suopį (Buteo buteo)
Juodosios varnos kaukolė