Atverti pagrindinį meniu

IšvaizdaKeisti

Viršutinė kūno pusė ruda. Uodega pilka, kartais ruda, su 8-12 skersinių siaurų juostelių ir platesne juosta gale. Apatinė kūno pusė gali būti tamsi, išmarginta balsvais ir rudais dryželiais arba balta su neryškiomis rudomis dėmėmis. Pastaibis neplunksnotas. Jaunikliai rudai pilkšvos spalvos.

PaplitimasKeisti

Paplitęs Eurazijos vidutinėse platumose. Žiemoja Pietų Europoje, pietų ir rytų Afrikoje, pietų ir pietryčių Azijoje.

Lietuvoje dažnas. Jų gausu Aukštaitijoje, Vidurio Lietuvoje (Kėdainių, Kaišiadorių rajonuose). Atskrenda kovo mėnesį, išskrenda spalį.

ElgsenaKeisti

Suopis peri įvairiuose miškuose: eglynuose, pušynuose, beržynuose, juodalksnynuose, drebulynuose. Renkasi tiek miško tankmę, tiek pavienius kirtimų medžius. Taip pat įsikuria ir nedideliuose gojuose, giraitėse. Lizdą krauna iš pušų, eglių, juodalksnių šakų. Dažnai pasinaudoja kitų paukščių lizdais. Kasmet perėti grįžta į tas pačias vietas. Deda 2-4 balsvus su dėmelėmis, dryžiais kiaušinius. Peri 31-34 dieną. Jaunikliai lizdą palieka po 42-48 dienų.

MitybaKeisti

Medžioja pamiškėse, pievose, aikštelėse, kitose atvirose vietose. Sklando ratais, stebėdamas grobį pakimba ore, paskui staigiai neria žemyn. Minta pelėnais, kurmiais, voverėmis, kirstukais, paukščiais (kėkštais, kikiliais, geniais, strazdais, įvairių paukščių jaunikliais), varliagyviais, ropliais. Trūkstant maisto jaunikliai užsiima kanibalizmu[1].

ŠaltiniaiKeisti

 

Vikiteka

  1. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 1., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.