Didysis apuokas

Bubo bubo
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos

Didysis apuokas (Bubo bubo)
žiemos metu Lenkijoje

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Pelėdiniai paukščiai ( Strigiformes)
Šeima:	Tikrosios pelėdos ( Strigidae)
Gentis:	Didieji apuokai ( Bubo)
Rūšis:	Didysis apuokas ( Bubo bubo)

Binomas

Bubo bubo
Linnaeus, 1758

Didžiojo apuoko paplitimas

Didysis apuokas (Bubo bubo) – pelėdinių (Strigidae) šeimos, didžiųjų apuokų genties plėšrusis paukštis. Žemaitiškai didysis apuokas vadinamas īvs.

Paplitimas pasaulyje redaguoti

Gyvenamas arealas – Eurazija, išskyrus jos pietinius ir pačius šiauriausius pakraščius. Bet joje paplitęs negausiai, įrašytas į tarptautinę raudonąją knygą.

Gyvenama aplinka redaguoti

Gyvena brandžiuose miškuose, dykumose, stepėse ir net kalnuose. Sėslus paukštis.

Didysis apuokas skrydyje

Didžiojo apuoko patinėlio balsas

Paplitimas Lietuvoje redaguoti

Skirtingai nei kitur pasaulyje, Lietuvoje didysis apuokas labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Nykimo priežastys – Lietuvos brandžių miškų masiniai kirtimai, neorganizuotas turizmas miškuose, kita intensyvi žmonių ūkinė veikla bei chemizacija.

Didžiųjų apuokų buveinės Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje pasirenka gyventi didelių miškų nuošalius, senus medynus, ypač prie vandens telkinių.

Kūno matmenys redaguoti

Didysis apuokas gana stambus paukštis – stambiausia Lietuvos pelėdinių rūšis. Didysis apuokas antras pagal stambumą paukštis visoje pelėdinių šeimoje, kuris tik truputį mažesnis už didyjį apuoką žuvininką, bei mažesnis ir už Lietuvoje vis dažniau pasitaikantį jūrinį erelį. Už dažnai Lietuvoje aptinkamą naminę pelėdą didesnis apie 4–5 kartus.

Didžiojo apuoko kūno ilgis 58-75 cm. Didžiųjų apuokų patelės ir svoriu, ir dydžiu akivaizdžiai pranoksta patinėlius. Norvegijos patinėlių kūno dydis vidutiniškai yra apie 61 cm, o Norvegijos patelių – 67 cm. Atstumas tarp išskleistų sparnų 138–200 cm: patinėlių vidutiniškai 157 cm, o patelių – 168 cm. Patinėlių svoris 1,5-3,2 kg (Norvegijoje – 1,80-2,80 kg, vidutiniškai 2,45 kg), patelių – 1,75-4,5 kg (Norvegijoje 2,30-4,20 kg, vidutiniškai 2,99 kg). Vokietijos Tiuringijoje patinėlių vidutinis svoris 1,89 kg, o patelių 2,55 kg.

Morfologija redaguoti

Kūno viršutinė pusė pilkšvai ruda ir juodai dėmėta, apatinė – šviesesnė su išilginėmis dėmėmis. Viršugalvyje ilgos auselės. Šonas ir pilvas smulkiai skersai dryžuoti. Kojos plunksnuotos iki pirštų pamatų. Snapas ir nagai juodi.

Balsas redaguoti

Didžiojo apuoko balsai labai sudėtingi. Tuoktuvių metu balsas garsus, kimus "uuu-hu" ir girdimas toli. Dažniausiai kartojamas keletą kartų kas 8–12 sekundžių. Kartais balsas primena gūdų juoką. Patelė taip pat šūkčioja žemesniu balsu "uuuuch"^[2].

Poravimasis redaguoti

Patinai lytiškai subręsta po metų, patelės vėliau. Lizdą įruošia dažniausiai ant žemės, kartais pasinaudoja medyje esančiu senu plėšriųjų ar kitų didesnių paukščių lizdu. Deda 2-3 kiaušinius, peri tik patelė apie 35 dienas. Lizdą jaunikliai apleidžia apie birželio vidurį.

Mityba redaguoti

Minta kiškiais, beveik visais paukščiais (susidoroja ir su vištvanagiais), pelėmis. Jeigu pasitaiko proga, gali sumedžioti iki 17 kg dydžio elnių jauniklius ar lapes.