Vikipedija

Gyvūnai

Animalia
Gyvūnai (Animalia)
Įvairių tipų ir klasių gyvūnai (Animalia)
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
( Eukaryota)
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Binomas
Animalia
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Choanoblastaea
  • Metazoa Haeckel, 1874

Gyvūnai (Animalia) – gyvūnų karalystei priskirti eukariotų domeno organizmai. Dauguma gyvūnų yra daugialąsčiai, sugebantys judėti ir reaguoti į aplinką. Skirtingai nei augalai, gyvūnai neatlieka fotosintezės gyvybės palaikymui. Nors yra gyvūnų, kurie maisto medžiagų sintezei naudoja audiniuose gyvenančius fotosintetinančius vienaląsčius dumblius (pvz., dvigeldžių tridaknų mantijoje gyvena zooksantelos (zooxanthellae).

Gyvūnų rūšių skaičius Keisti

Pasaulinė įvairovė Keisti

Kaip manoma, pasaulyje yra apie 8,74 milijono gyvų organizmų rūšių, bet į šį skaičių neįskaičiuojant bakterijų ir kitų mikroorganizmų. Gyvūnų skaičius yra didžiausias, jų yra apie 7,77 milijono rūšių, bet iš jų tik mažas kiekis, tai yra apie 12 procentų aprašyti[1][2]. Gyvūnū dydis smarkiai įvairuoja – nuo 8,5 mikrometrų (Myxobolus shekel) iki 33,6 m (mėlynasis banginis, Balaenoptera musculus).

Rūšių skaičius pagal grupes Keisti

Tarptautinės raudonosios knygos 2014 m. skelbtais duomenimis, pasaulyje yra žinomos ir aprašytos 1 371 428 gyvūnų rūšys[3]. Žemiau jų atitinkamas skaičius pateiktas gyvūnų grupėmis:

Rūšių skaičius pagal tipus Keisti

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiamas apytikslis aprašytų gyvūnų rūšių skaičius pagal dažniausius tipus,[4] taip pat jų gyvenamosios buveinės (sausuma, gėlavandeniai telkiniai ar jūros), nurodant ir tai, ar gyvūnai yra laisvai gyvenantys, ar parazituojantys. Realybėje skaičiai turėtų būti didesni, kadangi didesnė dalis gyvūnų (pvz., apvaliųjų kirmėlių) lieka neaprašyti.[1][5][6]

Tipas Pavyzdys Aprašytos rūšys Sausumos Jūros Gėlavandeniai Laisvai gyvenantys Parazituojantys
Nariuotakojai   1 257 000[4] 1 000 000
(vabzdžiai)[7]		 >40 000
(Malac-
ostraca)[8]		 94 000[9] Taip[10] >45 000[a][11]
Moliuskai   85 000[4]
107 000[12]		 35 000[12] 60 000[12] 5000[9]
12 000[12]		 Taip[10] >5600[11]
Chordiniai   >70 000[4][13] 23 000[14] 13 000[14] 18 000[9]
9 000[14]		 Taip 40
(kai kurios šamažuvės)[15][11]
Plokščiosios kirmėlės   29 500[4] Taip[16] Taip[10] 1300[9] Taip[10]

3000–6500[17]

 >40 000[11]

4000–25 000[17]

Apvaliosios kirmėlės   25 000[4] Taip (dirvožemis)[10] 4 000[6] 2 000[9] 11 000[6] 14 000[6]
Žieduotosios kirmėlės   17 000[4] Taip (dirvožemis)[10] Taip[10] 1750[9] Taip 400[11]
Duobagyviai   16 000[4] Taip[10] Taip (keli)[10] Taip[10] >1350
(Myxozoa)[11]
Pintys   10 800[4] Taip[10] 200–300[9] Taip Taip[18]
Dygiaodžiai   7500[4] 7500[4] Taip[10]
Samangyviai   6000[4] Taip[10] 60–80[9] Taip
Verpetės   2000[4] >400[19] 2000[9] Taip
Nemertinos   1350[20][21] Taip Taip Taip
Lėtūnai   1335[4] Taip[22]
(drėgni augalai) 		Taip Taip Taip
Viso aprašytų rūšių (2013 m. duomenimis): 1 525 728[4]

Įvairovė Lietuvoje Keisti

Apytikslis gyvūnų rūšių skaičius Lietuvoje išlieka nežinomas. Žemiau pateikiamas rūšių skaičius pagal skirtingas grupes.[23]

  • Bestuburių gyvūnų rūšių skaičius nežinomas
    • Kirmėlių rūšių skaičius nežinomas.
    • Moliuskų – 165.
    • Vėžiagyvių – daugiau kaip 200.
    • Vabzdžių – apie 18 000.
  • Stuburinių – 533 (įskaitant introdukuotas rūšis).
    • Žinduolių – 69.
    • Paukščių – 343.
    • Roplių – 7.
    • Varliagyvių – 13.
    • Žuvų – 81 (įskaitant 19 introdukuotų arba atsitiktinai patekusių rūšių).
    • Apskritažiomenių – 3.

Filogenetika Keisti

Išorinė filogenetika Keisti

Visi gyvūnai kilę iš bendro protėvio. Gyvūnams artimiausia organizmų grupė yra Choanoflagellata, su kuriais jie sudaro Choanozoa.[24] Skaičiai filogenetiniame medyje nurodo, prieš kiek milijonų metų (mya, angl. million years ago) linijos išsiskyrė.[25][26][27][28][29]

Žemiau pateiktas Ros-Rocher ir kitų mokslininkų 2021 m. sudaryta kladograma, pagal kurią galima atsekti gyvūnų kilmę iki vienaląsčių protėvių. Punktyrinės linijos reiškia ryšio tarp skirtingų kladų neapibrėžtumą.[30]

Opisthokonta

Holomycota (įskaitant Fungi)  


Holozoa

Ichthyosporea  



Pluriformea  


Filozoa

Filasterea  


Choanozoa
Choanoflagellata

 


Animalia

 






Vidinė filogenetika Keisti

Primityviausi gyvūnai (Porifera, Ctenophora, Cnidaria ir Placozoa neturi dvišalės simetrijos. Jų filogenetiniai santykiai vis dar ginčijami. Visi šie gyvūnai galėjo išsivystyti iš Porifera arba Ctenophora[31] – abiems šioms grupėms trūksta hox genų, svarbių organizmų kūnams vystytis.[32]

Hox genai randami Placozoa[33][34] ir aukštesniuosiuose gyvūnuose (Bilateria).[35][36] Nustatyta 6331 visiems gyviems gyvūnams būdinga genų grupė. Iš to daroma prielaida, kad gyvūnai išsivystė iš vieno bendro protėvio, gyvenusio prieš 650 milijonų metų Prekambre.[37]

Žemiau pateiktas mokslininkų Giribet ir Edgecombe 2020 m. pasiūlytas filogenetinis medis. Punktyrinės linijos rodo ryšių neapibrėžtumą.[38]

Animalia

Porifera  



Ctenophora  


ParaHoxozoa

Placozoa 



Cnidaria  


Bilateria

Xenacoelomorpha  


Nephrozoa
Deuterostomia

Ambulacraria  



Chordata  



Protostomia

Ecdysozoa  



Spiralia  







Egzistuoja ir kita hipotetinė filogenetika, 2021 m. pasiūlyta mokslininkų, vadovaujamų Kapli, grupės. Šioje filogenetikoje Xenambulacraria apima Xenacoelamorpha ir Ambulacraria.[39]

Sistematika Keisti

Seniau gyvūnų karalystei būdavo priskiriami ir vienaląsčiai organizmai, tačiau modernioje sistematikoje vienaląsčiai organizmai sudaro atskirą karalystę protistai.

Gyvūnų karalystės tipai ir potipiai:

Taip pat skaitykite Keisti

Pastabos Keisti

  1. ↑ Neįskaitant parazitoidų.[11]

Šaltiniai Keisti

  1. ↑ 1,0 1,1 „How many species on Earth? About 8.7 million, new estimate says“. 2011-08-24. Suarchyvuotas originalas 2018-07-01. Nuoroda tikrinta 2018-03-02. 
  2. ↑ bbc.co.uk / Species count put at 8.7 million, By Richard Black, Environment correspondent, BBC News | 2011-08-23
  3. ↑ iucnredlist.org / Estimated Number of described species | Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-11-13/
  4. ↑ 4,00 4,01 4,02 4,03 4,04 4,05 4,06 4,07 4,08 4,09 4,10 4,11 4,12 4,13 4,14 Zhang, Zhi-Qiang (2013-08-30). „Animal biodiversity: An update of classification and diversity in 2013. In: Zhang, Z.-Q. (Ed.) Animal Biodiversity: An Outline of Higher-level Classification and Survey of Taxonomic Richness (Addenda 2013)“. Zootaxa 3703 (1): 5. doi:10.11646/zootaxa.3703.1.3. Suarchyvuotas originalas 2019-04-24. Nuoroda tikrinta 2018-03-02. 
  5. ↑ Mora, Camilo; Tittensor, Derek P.; Adl, Sina; Simpson, Alastair G.B.; Worm, Boris (2011-08-23). Mace, Georgina M., ed. „How Many Species Are There on Earth and in the Ocean?“. PLOS Biology 9 (8): e1001127. PMC 3160336. PMID 21886479. doi:10.1371/journal.pbio.1001127. 
  6. ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 Felder, Darryl L.; Camp, David K. (2009). Gulf of Mexico Origin, Waters, and Biota: Biodiversity. Texas A&M University Press. p. 1111. ISBN 978-1-60344-269-5. 
  7. ↑ Stork, Nigel E. (2018 m. sausis). „How Many Species of Insects and Other Terrestrial Arthropods Are There on Earth?“. Annual Review of Entomology 63 (1): 31–45. PMID 28938083. doi:10.1146/annurev-ento-020117-043348.  Stork notes that 1 m insects have been named, making much larger predicted estimates.
  8. ↑ Poore, Hugh F. (2002). „Introduction“. Crustacea: Malacostraca. Zoological catalogue of Australia. 19.2A. CSIRO Publishing. pp. 1–7. ISBN 978-0-643-06901-5. 
  9. ↑ 9,0 9,1 9,2 9,3 9,4 9,5 9,6 9,7 9,8 Balian, E. V.; Lévêque, C.; Segers, H.; Martens, K. (2008). Freshwater Animal Diversity Assessment. Springer. p. 628. ISBN 978-1-4020-8259-7. 
  10. ↑ 10,00 10,01 10,02 10,03 10,04 10,05 10,06 10,07 10,08 10,09 10,10 10,11 10,12 Hogenboom, Melissa. „There are only 35 kinds of animal and most are really weird“. BBC Earth. Suarchyvuotas originalas 2018-08-10. Nuoroda tikrinta 2018-03-02. 
  11. ↑ 11,0 11,1 11,2 11,3 11,4 11,5 11,6 Poulin, Robert (2007). Evolutionary Ecology of Parasites. Princeton University Press. p. 6. ISBN 978-0-691-12085-0. 
  12. ↑ 12,0 12,1 12,2 12,3 Nicol, David (1969 m. birželis). „The Number of Living Species of Molluscs“. Systematic Zoology 18 (2): 251–254. JSTOR 2412618. doi:10.2307/2412618. 
  13. ↑ Uetz, P. „A Quarter Century of Reptile and Amphibian Databases“. Herpetological Review 52: 246–255. Suarchyvuotas originalas 2022-02-21. Nuoroda tikrinta 2021-10-02 – via ResearchGate. 
  14. ↑ 14,0 14,1 14,2 Reaka-Kudla, Marjorie L.; Wilson, Don E.; Wilson, Edward O. (1996). Biodiversity II: Understanding and Protecting Our Biological Resources. Joseph Henry Press. p. 90. ISBN 978-0-309-52075-1. 
  15. ↑ Burton, Derek; Burton, Margaret (2017). Essential Fish Biology: Diversity, Structure and Function. Oxford University Press. pp. 281–282. ISBN 978-0-19-878555-2. 
  16. ↑ Sluys, R. (1999). „Global diversity of land planarians (Platyhelminthes, Tricladida, Terricola): a new indicator-taxon in biodiversity and conservation studies“. Biodiversity and Conservation 8 (12): 1663–1681. doi:10.1023/A:1008994925673. 
  17. ↑ 17,0 17,1 Pandian, T. J. (2020). Reproduction and Development in Platyhelminthes. CRC Press. pp. 13–14. ISBN 978-1-000-05490-3. Suarchyvuotas originalas 2020-07-26. Nuoroda tikrinta 2020-05-19. 
  18. ↑ Morand, Serge; Krasnov, Boris R.; Littlewood, D. Timothy J. (2015). Parasite Diversity and Diversification. Cambridge University Press. p. 44. ISBN 978-1-107-03765-6. Suarchyvuotas originalas 2018-12-12. Nuoroda tikrinta 2018-03-02. 
  19. ↑ Fontaneto, Diego. „Marine Rotifers | An Unexplored World of Richness“ (PDF). JMBA Global Marine Environment. pp. 4–5. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-03-02. Nuoroda tikrinta 2018-03-02. 
  20. ↑ Chernyshev, A. V. (2021 m. rugsėjis). „An updated classification of the phylum Nemertea“. Invertebrate Zoology 18 (3): 188–196. doi:10.15298/invertzool.18.3.01. Nuoroda tikrinta 2023-01-18. 
  21. ↑ Hookabe, Natsumi; Kajihara, Hiroshi; Chernyshev, Alexei V.; Jimi, Naoto; Hasegawa, Naohiro; Kohtsuka, Hisanori; Okanishi, Masanori; Tani, Kenichiro; Fujiwara, Yoshihiro; Tsuchida, Shinji; Ueshima, Rei (2022). „Molecular Phylogeny of the Genus Nipponnemertes (Nemertea: Monostilifera: Cratenemertidae) and Descriptions of 10 New Species, With Notes on Small Body Size in a Newly Discovered Clade“. Frontiers in Marine Science 9. doi:10.3389/fmars.2022.906383. Nuoroda tikrinta 2023-01-18. 
  22. ↑ Hickman, Cleveland P.; Keen, Susan L.; Larson, Allan; Eisenhour, David J. (2018). Animal Diversity (8th ed.). McGraw-Hill Education, New York. ISBN 978-1-260-08427-6. 
  23. ↑ Lietuvos gyvūnija (VLE)
  24. ↑ Budd, Graham E.; Jensen, Sören (2017). „The origin of the animals and a 'Savannah' hypothesis for early bilaterian evolution“. Biological Reviews 92 (1): 446–473. PMID 26588818. doi:10.1111/brv.12239. 
  25. ↑ Peterson, Kevin J.; Cotton, James A.; Gehling, James G.; Pisani, Davide (27 April 2008). „The Ediacaran emergence of bilaterians: congruence between the genetic and the geological fossil records“. Philosophical Transactions of the Royal Society of London B: Biological Sciences 363 (1496): 1435–1443. PMC 2614224. PMID 18192191. doi:10.1098/rstb.2007.2233. 
  26. ↑ Parfrey, Laura Wegener; Lahr, Daniel J. G.; Knoll, Andrew H.; Katz, Laura A. (2011-08-16). „Estimating the timing of early eukaryotic diversification with multigene molecular clocks“. Proceedings of the National Academy of Sciences 108 (33): 13624–13629. Bibcode:2011PNAS..10813624P. PMC 3158185. PMID 21810989. doi:10.1073/pnas.1110633108. 
  27. ↑ „Raising the Standard in Fossil Calibration“. Fossil Calibration Database. Suarchyvuotas originalas 2018-03-07. Nuoroda tikrinta 2018-03-03. 
  28. ↑ Laumer, Christopher E.; Gruber-Vodicka, Harald; Hadfield, Michael G.; Pearse, Vicki B.; Riesgo, Ana; Marioni, John C.; Giribet, Gonzalo (2018). „Support for a clade of Placozoa and Cnidaria in genes with minimal compositional bias“. eLife. 2018;7: e36278. PMC 6277202 . PMID 30373720 . doi:10.7554/eLife.36278. 
  29. ↑ Adl, Sina M.; Bass, David; Lane, Christopher E.; Lukeš, Julius; Schoch, Conrad L.; Smirnov, Alexey; Agatha, Sabine; Berney, Cedric; Brown, Matthew W. (2018). „Revisions to the Classification, Nomenclature, and Diversity of Eukaryotes“. Journal of Eukaryotic Microbiology 66 (1): 4–119. PMC 6492006 . PMID 30257078 . doi:10.1111/jeu.12691. 
  30. ↑ Ros-Rocher, Núria; Pérez-Posada, Alberto; Leger, Michelle M.; Ruiz-Trillo, Iñaki (2021). „The origin of animals: an ancestral reconstruction of the unicellular-to-multicellular transition“. Open Biology (The Royal Society) 11 (2): 200359. ISSN 2046-2441. PMC 8061703 . PMID 33622103 . doi:10.1098/rsob.200359. 
  31. ↑ Kapli, Paschalia; Telford, Maximilian J. (2020-12-11). „Topology-dependent asymmetry in systematic errors affects phylogenetic placement of Ctenophora and Xenacoelomorpha“. Science Advances 6 (10): eabc5162. Bibcode:2020SciA....6.5162K. PMC 7732190 . PMID 33310849 . doi:10.1126/sciadv.abc5162. 
  32. ↑ Giribet, Gonzalo (2016-09-27). „Genomics and the animal tree of life: conflicts and future prospects“. Zoologica Scripta 45: 14–21. doi:10.1111/zsc.12215. 
  33. ↑ „Evolution and Development“ (PDF). Carnegie Institution for Science Department of Embryology. 1 May 2012. p. 38. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2 March 2014. Nuoroda tikrinta 4 March 2018. 
  34. ↑ Dellaporta, Stephen; Holland, Peter; Schierwater, Bernd; Jakob, Wolfgang; Sagasser, Sven; Kuhn, Kerstin (April 2004). „The Trox-2 Hox/ParaHox gene of Trichoplax (Placozoa) marks an epithelial boundary“. Development Genes and Evolution 214 (4): 170–175. PMID 14997392. doi:10.1007/s00427-004-0390-8. 
  35. ↑ Peterson, Kevin J.; Eernisse, Douglas J (2001). „Animal phylogeny and the ancestry of bilaterians: Inferences from morphology and 18S rDNA gene sequences“. Evolution and Development 3 (3): 170–205. PMID 11440251. doi:10.1046/j.1525-142x.2001.003003170.x. 
  36. ↑ Kraemer-Eis, Andrea; Ferretti, Luca; Schiffer, Philipp; Heger, Peter; Wiehe, Thomas (2016). „A catalogue of Bilaterian-specific genes – their function and expression profiles in early development“ (PDF). bioRxiv. doi:10.1101/041806. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-02-26. 
  37. ↑ Zimmer, Carl (2018-05-04). „The Very First Animal Appeared Amid an Explosion of DNA“. The New York Times. Suarchyvuotas originalas 2018-05-04. Nuoroda tikrinta 2018-05-04. 
  38. ↑ Giribet, G.; Edgecombe, G.D. (2020). The Invertebrate Tree of Life. Princeton University Press. p. 21. ISBN 978-0-6911-7025-1. 
  39. ↑ Kapli, Paschalia; Natsidis, Paschalis; Leite, Daniel J.; Fursman, Maximilian; Jeffrie, Nadia; Rahman, Imran A.; Philippe, Hervé; Copley, Richard R.; Telford, Maximilian J. (2021-03-19). „Lack of support for Deuterostomia prompts reinterpretation of the first Bilateria“. Science Advances 7 (12): eabe2741. Bibcode:2021SciA....7.2741K. ISSN 2375-2548. PMC 7978419 . PMID 33741592 . doi:10.1126/sciadv.abe2741. 

Nuorodos Keisti

 
Vikiteka: Gyvūnai – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas gyvūnai
Vikisritis: Gyvūnai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gyvūnai&oldid=7048630"