Vištvanagis
| Accipiter gentilis Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Vištvanagis (Accipiter gentilis) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Accipiter gentilis Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
| Vištvanagių porūšiai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
 Vištvanagių (Accipiter gentilis) porūšių paplitimo arealas: |
Vištvanagis (Accipiter gentilis) – sakalinių paukščių (Falconiformes) būrio, vanaginių (Accipitridae) šeimos, vanagų genties plėšrusis paukštis.
_%27Just_missed_him%27.png)
PaplitimasKeisti
Paplitę šiaurinio pusrutulio daugiausiai vidutinių platumų ir subtropikų klimto juostose, rečiau arkties klimato zonos pietesnėse platumose.
Paplitimas LietuvojeKeisti
Savaime gyvena Lietuvoje, aptinkamas ištisus metus, gana dažnas, bet įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3 (R) kategorijos sąrašus.
Gyvenamoji aplinkaKeisti
Gyvena toliau nuo gyvenviečių miško tankmėje, o perėjimui daugiausiai pasirenka juodalksnynus, beržynus ar mišrius medynus.
Lizdavietės ir perėjimasKeisti
Lizdą krauna 6-20 m aukštyje iš sausų šakų. Gali perėti tame pačiame lizde kelerius metus iš eilės arba užimti juodųjų gandrų, suopių lizdus. Deda 3-4 melsvus ar balsvus kiaušinius. Peri 35-38 dienas.
MitybaKeisti
Minta įvairiais miško paukščiais: kėkštais, strazdais giesmininkais, kikiliais, margaisiais geniais. Migruodamas medžioja vištas ir kitus naminius paukščius, varnas, balandžius. Taip pat gaudo smulkius žinduolius – voveres, kurmius, pelėnus, kiškius[1].
IšvaizdaKeisti
Kūno viršutinė pusė pilkai rusva, pilko ar rudo atspalvio. Galva tamsesnė, baltai dėmėta. Antakis baltas. Pakaušyje balti taškučiai. Kūno apatinė pusė balta su skersiniais juodais dryžiais. Uodega ilga, skersai dryžuota. Pauodegys baltas. Snapas melsvai juodas. Kojos geltonos, nagai juosvi. Patelė kiek pilkai rusva su balsvomis dėmelėmis, uodega tamsiai skersai dryžuota. Apatinė kūno pusė rusva arba balsva su juosvomis išilginėmis dėmėmis.
Kūno matmenysKeisti
Vidutinio dydžio paukščiai, kurių patelės 10–25% stambesnės už patinėlius. Vištvanagių svoris nuo 0,52 kg (smulkiausi patinėliai), iki 2,2 kg (stambiausios patelės). Sparnų skersmuo 28,6–39 cm, uodega 20–28 cm, čiurna 6,8–9 cm.
- Patinėlių kūno igis 46–57 cm, išskėstų abiejų sparnų ilgis 89–105 cm, svoris 0,52 – 1,2 kg.
- Patelių kūno ilgis 58–69 cm, išskėstų abiejų sparnų ilgis 108–127 cm, svoris 0,82 – 2,2 kg.
Vištvanagiams galioja Bergamno taisyklių dėsniai – jų šiaurinės populiacijos stambiausios, o pietinės smulkiausios. Stambiausios vištvanagių populiacijos gyvena Suomijoje.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ „Lietuvos fauna“: Paukščiai 1., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
