Kašučių kapinynas
| Kašučių kapinynas | |||
|---|---|---|---|
  Kašučių kapinynas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
| Plotas | 2,2 ha | ||
| Naudotas | II–XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1966, 1982, 1992, 2009 m. | ||
| Tirtas | 1969, 1975 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 5207 / A435P; AR489 / | ||
Kašučių, Dubašių kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 5207, senas registro kodas - A435P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR489) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, 1,13 km į šiaurės rytus nuo kelio Darbėnai–Kūlupėnai, ties Kašučių ir Dubašių kaimų riba (Darbėnų seniūnija), prie Kašučių ežero, Akmenos dešiniajame krante.
Kapinynas redaguoti
Įrengtas tarp ežero ir Akmenos upės esančioje aukštumos viršūnėje. Teritorija dirvonuoja, vietomis apaugusi spygliuočių ir lapuočių medžių grupėmis. Centrinėje dalyje stovi archeologijos paminklo anotacinis ženklas, pietinėje dalyje išlikusi buvusio karjero duobė, o pietrytinė dalis iškasinėta 2009 m. „juodųjų archeologų“.[1] Šiaurės rytinę dalį apima Kašučių (Dubašių) senosios kapinės.
Nuo 1972 m. respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR489).[2] 1992 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, 1997 m. registruotas kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (A435), 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu (A435P), 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[3]
Teritorijos plotas – 2,2 ha.
Tyrimai redaguoti
Kapinyną 1966 m. išaiškino Ignas Jablonskis. 1967 m. jo teritorijoje pradėjus kasti smėlį, į Kretingos kraštotyros muziejų pateko 33 II–XIII a. kapams būdingi radiniai. 1969 m. tyrė Kretingos kraštotyros muziejus (tyrimų vadovė Efrosinija Radzvilovaitė, Lietuvos istorijos institutas),[4] 1975 m. – Ignas Jablonskis.[5] 1982 m. žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1991 m. – Julius Kanarskas ir Donatas Butkus, 1992 ir 2009 m. – Kultūros paveldo centras.
Ištirti 7 II–IV a. ir 22 VIII–IX a. griautiniai kapai. II–IV a. kapai apjuosti akmenų vainikais. Visuose kapuose rasta įvairių įkapių: geležinių įmovinių kirvių, dalgių, peilių, ietigalių, kaltų, vedegų, žalvarinių antkaklių kūginiais ir ramentiniais galais, akinių, profiliuotų, laiptelinių ir žieduotųjų segių, vienašmenių kalavijų, kryžinių ir trikampėmis galvutėmis smeigtukų, trikampio pjūvio apyrankių. 1991 m. pietinėje - pietvakarinėje kapinyno dalyje surinkta IX–XIII a. degintiniams kapams būdingų radinių.[6] Kapinynas priskiriamas kuršiams ir jų protėviams.
Radinius saugo Kretingos muziejus.[7]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Jurga Petronytė. Auksinis vikingas užvaldė "juoduosius archeologus". – Vakarų ekspresas – 2009 m. liepos 17 d.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 134 (Kašučių senkapis)
- ↑ Kultūros vertybių registras: Kašučių, Dubašių kapinynas, Kretingos r. sav., Dubašių k. (Darbėnų sen.)
- ↑ Efrosinija Radzvilovaitė. Kašučių kapinyno tyrinėjimai 1969 metais. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1968 ir 1969 metais. – Vilnius, 1970. – P. 68-70
- ↑ Ignas Jablonskis. Kašučių (Kretingos raj.) pilkapių tyrinėjimai 1975 metais. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. – Vilnius, 1976. – P. 64-70
- ↑ Julius Kanarskas. Kretingos rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1990 ir 1991 m. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. – Vilnius, 1992. – D. 2. – P. 113
- ↑ Kašučių kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 548 psl.