Negarbos piliakalnis

Negarbos piliakalnis, vad. Nagarbos kalnu, Bliūdkalniu, su gyvenviete – piliakalnis ir papėdės gyvenvietė Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Negarbos kaime, Tenžės dešiniajame krante.

Pasiekiamas iš kelio Ankštakiai–Tarvydai ties Senkais pasukus į kairę ir šiaurės vakarų kryptimi pavažiavus 800 m, pervažiavus Tenžę, yra kairėje, į pietus nuo kelio.

Piliakalnis redaguoti

Negarbos paminėjimo 750 metų atminimo lenta

Įrengtas Tenžės ir bevardžio upelio santakon įsiterpiančiame 47–50 m skersmens aukštumos kyšulyje, kurį ratu juosia pylimas. Vakaruose ir šiaurėje nuo aukštumos 140 m ilgio pylimo dalis yra 7 m aukščio nuo lauko ir 6 m pločio viršuje. Likusi 100 m pylimo dalis iš rytų ir pietų nuo upės slėnio apie 2,2 m aukščio nuo aikštelės ir 13 m aukščio išorėje. Aikštelės rytinė dalis šaltiniuota. Pasakojama, kad čia buvęs tvenkinys, aprūpindavęs vandeniu pilies gyventojus.^[1]

Į vakarus ir šiaurę nuo piliakalnio 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Bendras piliakalnio su gyvenviete teritorijos plotas – 6,257 ha.

1,0 km į pietryčius yra Senkų piliakalnis, 1,0 km į šiaurę – Jazdų, Negarbos kapinynas, 0,8 km į pietryčius – Senkų senovės žemdirbystės vieta, 0,6 km į šiaurės rytus – Senkų kapinynas, 50 m į pietus – Negarbos kapinynas.

Tyrimai redaguoti

Piliakalnį 1923 m. žvalgė Vladas Nagevičius, 1960 m. – Juozas Mickevičius,^[2] 1966 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius),^[3] 1974 m. – Ignas Jablonskis,^[4] 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas),^[5] 2012 m. – Kultūros paveldo centro archeologas Arūnas Strazdas. Gyvenvietės teritorijoje aptikta židinių liekanų, lipdytos ir žiestos keramikos, kt. dirbinių.

2003 m. papėdės gyvenvietę tyrinėjo Julius Kanarskas. Ištirtas 2,5 m² plotas, aptiktas 76 cm storio apnaikintas X–XIII a. kultūrinis sluoksnis su ugniaviete, apžiesta ir žiesta keramika, smiltainio akmens galąstuvas.^[6]

Istorija redaguoti

Piliakalnis dar žinomas Senkų, Jazdų, Jazdaičių piliakalnio vardu, kadangi buvo Jazdų (Jazdaičių) dvaro žemėje ir ribojasi su Senkų kaimu, esančiu kitapus upės. Pastaruoju metu dažnai vadinamas Nagarbos kalnu. Vietos gyventojai piliakalnį dažniausiai vadina Bliūdkalniu, nes jis primena didelį dubenį (žem. bliūdą).

Manoma, kad piliakalnyje stovėjo 1253 m. Kuršo vyskupo Henriko rašte minima kuršių pilis Nagarba (Nebarge). Vardas Nagarba greičiausiai kilęs iš baltų prokalbės (> vakarų baltų) *Nāgarbā, plg.: prūsų na 'ant; nuo'^[7] ir garbis^[8] 'kalnas', tad gali būti paveldėtas Mėguvos kuršių kilmės vietovardis.^[9]

Negarbos piliakalnio pylimas
Piliakalnio aikštelė
Piliakalnio rytinis šlaitas
Piliakalnis nuo kairiojo Tenžės kranto

Aplinkiniai piliakalniai

Joskaudų piliakalnis 2,5 km

Įpilties piliakalnis 20 km

Imbarės piliakalnis 22 km
Laivių piliakalnis 29 km

Martynaičių piliakalnis 18 km
Kartenos piliakalnis 17 km

Rūdaičių piliakalnis 2,7 km
Palangos piliakalnis 10 km
Purmalių piliakalnis 20 km

Andulių piliakalnis 12 km
Eketės piliakalnis 17 km

Senkų piliakalnis 1 km
Kurmaičių piliakalnis 3,8 km
Mišučių piliakalnis 14 km

Vikiteka: Negarbos piliakalnis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai redaguoti

↑ Laimutė Kalniuvienė. Nagarba istorijoje, padavimuose ir žmoniu prisiminimuose. – Rūdaičiai, 2008. – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka^{[neveikianti nuoroda]}
↑ Piliakalnis, vad. Nagarbos kalnu, Bliūdkalniu, Rūdaičių apyl., Negarbos km., archeologinio paminklo pasas, 1960 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 13. – L. 85–94
↑ Adolfas Tautavičius, 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1966. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 246. – L. 38–39
Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 112, eil. Nr. 460
↑ Ignas Jablonskis, Kretingos rajono Nagarbos pilies gyvenvietės akmeninių įrankių aprašymas, 1974. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 20, ap. 2, b. 20. – P. 1–3
↑ Vilnius Morkūnas, 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1995. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1, b. 14. – L. 35 (Nagarba)
↑ Julius Kanarskas. Nagarbos piliakalnio papilys. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. – Vilnius: Diemedis, 2005. – P. 38–39
↑ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė; tikrinta 2016-12-30
↑ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė; žr. garbis; tikrinta 2016-12-30
↑ Hipotezė

Literatūra redaguoti

Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998
Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. – Kaunas, 1928. – P. 128 (Ezdaičiai), 231 (Senkai)
Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. – Vilnius, 1998. – P. 87–88
Motiejus Valančius. Raštai. – Vilnius, 1972. – P. 351 (Bliūdkalnis), 365–367 (Senkų kalnas).
Федор Васильевич Покровский. Археологическая карта Ковенской губернiи. – Вильна, 1899. – C. 85

Nuorodos redaguoti

Julius Kanarskas. Nagarbos piliakalnio papilys. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. – Vilnius: Diemedis, 2005. – P. 38–39
Lietuvos piliakalniai
Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 19. – P. 70–78 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.

[1] Laimutė Kalniuvienė. Nagarba istorijoje, padavimuose ir žmoniu prisiminimuose. – Rūdaičiai, 2008. – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka^{[neveikianti nuoroda]}

[2] Piliakalnis, vad. Nagarbos kalnu, Bliūdkalniu, Rūdaičių apyl., Negarbos km., archeologinio paminklo pasas, 1960 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 13. – L. 85–94

[3] Adolfas Tautavičius, 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1966. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 246. – L. 38–39
Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 112, eil. Nr. 460

[4] Ignas Jablonskis, Kretingos rajono Nagarbos pilies gyvenvietės akmeninių įrankių aprašymas, 1974. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 20, ap. 2, b. 20. – P. 1–3

[5] Vilnius Morkūnas, 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1995. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1, b. 14. – L. 35 (Nagarba)

[6] Julius Kanarskas. Nagarbos piliakalnio papilys. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. – Vilnius: Diemedis, 2005. – P. 38–39

[7] Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė; tikrinta 2016-12-30

[8] Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė; žr. garbis; tikrinta 2016-12-30

[9] Hipotezė

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]