Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Joskaudai
[[Vaizdas:|250px]]

Joskaudai
Koordinatės 55°58′52″š. pl. 21°10′30″r. ilg. / 55.981°š. pl. 21.175°r. ilg. / 55.981; 21.175 (Joskaudai)Koordinatės: 55°58′52″š. pl. 21°10′30″r. ilg. / 55.981°š. pl. 21.175°r. ilg. / 55.981; 21.175 (Joskaudai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 44 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Joskaudaĩ
Kilmininkas: Joskaudų̃
Naudininkas: Joskaudáms
Galininkas: Jóskaudus
Įnagininkas: Joskaudaĩs
Vietininkas: Joskauduosè

Joskaudaikaimas vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 8 km į pietvakarius nuo Darbėnų, prie PalangosDarbėnų kelio.

GeografijaKeisti

Įsikūręs Pajūrio žemumoje, apsuptas Joskaudų, Gikarinės, Žibos ir Degsnės miškų. Šiaurėje susisiekia su Lazdininkais ir Užkylininkais, į pietvakarius prasideda Žibininkai. Per kaimą teka Upalės upelis (kairysis Lazdupio intakas), praeina kelias PalangaDarbėnai.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  ŠVENTOJI – 8 km
Užkylininkai
Sausdravai – 5 km DARBĖNAI – 6 km
Lazdininkai
 
Manciškė – 4 km
     
     
     
Daubėnai – 4 km
Žibininkai
PALANGA – 9 km
Rūdaičiai – 5 km Tarvydai-Dimitravas – 4 km

IstorijaKeisti

Joskaudų piliakalnis liudija, kad kaimo žemėje žmonės apsigyveno I tūkstantmetyje.

XVI a. įsikūrė kaimas.[2] Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Joskaudas daugiskaitinės formos. XVIXVIII a. priklausė Palangos seniūnijai, dvarui ir parapijai, 18611950 m. – Palangos valsčiui.

XVIII a. įkurtas Joskaudų palivarkas, o kaime stovėjo Palangos dvaro karčema. XVIII a. pabaigoje – XIX a. pirmoje pusėje prie Joskaudų miško išaugo vienkieminis Naujokų užusienis, priklausęs Joskaudų kaimo bendruomenei. 1829 m. smėlingos, žemdirbystei netinkamos bendro naudojimo kaimo žemės buvo užsodintos spygliuočių mišku.

1819 m. kaimas prijungtas prie Kuršo gubernijos. Jame pradėjo kurtis latvių kilmės evangelikai liuteronai, įsteigtos evangelikų liuteronų kapinės. 1919 m. latvių kariuomenei užėmus Palangos valsčių, kaimas tapo Latvijos teritorijos dalimi. Lietuvai grąžintas 1921 m.

1923 m. buvo 14 ūkių. [3]Lietuvos žemės reformos metu prie kaimo prijungtos Joskaudų palivarko žemės ir 14-ka Želvių palivarko sklypų. Naujokų užusienis priskirtas Kadagynų kaimui.

1941 m. gegužės 22 d. už pyliavos nepylimą, agitavimą ir mėginimą pabėgti į Vokietiją buvo suimtas ir uždarytas į NKVD kalėjimą Kretingoje ūkininkas Adolfas Benetis.

1941 m. rugpjūčio 15-16 d. Joskaudų piliakalnyje ir papėdėje nacistai sušaudė per 500 Skuodo žydžių ir vaikų, kalintų Dimitravo priverčiamojo darbo stovykloje.[4] Antrojo pasaulinio karo metu Joskaudų miške vokiečių kariuomenė įsirengė artilerijos sviedinių sandėlius, kuriuos 1944 m. traukdamasi išsprogdino.[5]

Pokariu už nepaklusnumą sovietų valdžiai ir prievolių nevykdymą buvo represuota ūkininko Prano Gikaro šeima. Kretingos liaudies teismas P. Gikarą 1947 m. nuteisė 2 metams kalėjimo ir 3 metams tremties, o jo turtą konfiskavo.[6] Žmona Elena su vaikais Juozu, Leonu, Vladu ir Elena 1948 m. sausio 3 d. buvo ištremti į Tomską. Ten pat 1951 m. sausio 1 d. išvežtas iš kalėjimo išleistas P. Gikaras, kuris tremtyje mirė.[7]

XX a. pabaigoje kaime įrengtas Palangos sąvartynas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Palangos valsčius, Gruobinios apskritis, Kuršo gubernija
19151919 m. Palangos valsčius, Gruobinios apskritis, Oberosto Kuršo sritis
19191921 m. Palangos valsčius, Gruobinios apskritis, Latvija
19211950 m. Palangos valsčius, Kretingos apskritis
19501963 m. Lazdininkų apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 m. Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Lazdininkų seniūnaitija, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
115 93 86 75 44 42 44


Žymūs asmenysKeisti

Kultūros paveldasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. - Švyturys - 1992, liepos 25
  3. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1923. - P. 117
  4. Masinės žudynės Lietuvoje (1944-1945): Dokumentų rinkinys. - Vilnius, 1965
  5. Dovilė Simaityte. Joskaudų mišką vaduoja nuo vokiečių palikimo. - Pajūrio naujienos - 2010, birželio 29
  6. Žemaičių žemė - 1947, spalio 12. - P. 4
  7. 1941-1952 m. Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. - Kn. 1. - P. 434
    Lietuvos gyventojų genocidas, 1948 m. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. - T. 3 (A-M). - P. 392
  8. [1][2]Kultūros vertybių registras: Etnoarchitektūrinė sodyba: namas, svirnas