Joskaudų piliakalnis
- Kitos reikšmės – Alkos kalnas (reikšmės).
Joskaudų piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Kretingos rajonas | ||
Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
Aukštis | 20 m | ||
Plotas | 30 x 35 | ||
Naudotas | I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pr. | ||
Žvalgytas | 1966, 1985, 1989, 1992 m. | ||
Registro Nr. | u. k. 5205 / AR487 / M20 |
Joskaudų piliakalnis, kitaip – Joskaudų alkakalnis, vadinamas Pilies, Alkos, Aukos kalnu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 5205, senasis registro kodas - M20, senasis kultūros paminklų sąrašo Nr. AR487) – piliakalnis-alkakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Joskaudų kaimo (Darbėnų seniūnija), miške, Tenžės upelio slėnyje, 1,5 km į šiaurę nuo kelio Dimitravas-Rūdaičiai tilto per Tenžės upelį. (Joskaudų miškas, 47,48 kv.)
Piliakalnis-alkakalnis
redaguotiPiliakalnis, dar vadinamas Pilies kalnu ir Alkos, Aukos kalnu, yra didelį balną primenanti kalva, esanti tarp nedidelių daubų. Šoniniai šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, galiniai žemesni ir nuolaidesni. Dvi viršūnės, tarp jų – 30 x 35 m dydžio įdubusi aikštelė, kurioje rasta smulkių degėsių. Piliakalnio pietvakariniame gale esanti viršūnė, kurios aikštelė nuolaidžiais pakraščiais, apie 15 m skersmens, yra 3,5 m. aukščiau, o šiaurės rytų galo viršūnė, kurios aikštelė panašaus dydžio, – apie 4 m aukščiau įdubusio aikštelės vidurio.
0,7 km į rytus nuo piliakalnio ir 0,25 km į rytus nuo Tenžės kairiojo kranto yra kapinynas.
Tyrimai
redaguoti1966 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba, 1985, 1989, 2015 m. – Julius Kanarskas, 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras.
1966 m. piliakalnio šiaurės rytų viršūnėje aptikta iki 0,4 m storio žemės sluoksnis su anglių priemaišomis, 1985 m. įvairiose vietose rasta lipdytos keramikos, vidurinėje dalyje – iš akmenų sukrauto židinio liekanų ir degėsių sluoksnis.[1]
Istorija
redaguotiApie piliakalnį užrašyta padavimų. Manoma, ant šio piliakalnio ar alkakalnio senovės kuršiai aukojo dievams. Aukos degintos ant Aukuro akmens. Akmuo, buvęs kalno viršūnėje, dingo po 1940 m., piliakalnio pietrytinėje dalyje pradėjus kasti žvyrą.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Šventoji 10 km | Įpilties piliakalnis 17,5 km | Laivių piliakalnis 29 km | |||||||||
|
Martynaičių piliakalnis 19 km Dauginčių piliakalnis 22 km | ||||||||||
Eketės piliakalnis 19 km | Nagarbos piliakalnis 2 km Andulių piliakalnis 13 km |
Kurmaičių piliakalnis 6,5 km |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Joskaudų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 735 psl.
Nuorodos
redaguoti- Lietuvos piliakalnių atlasas Archyvuota kopija 2009-04-18 iš Wayback Machine projekto.