Vikipedija

Hermann Göring

Hermanas Vilhelmas Geringas
vok. Hermann Wilhelm Göring
Hermann Göring - Röhr.jpg
Geringas (1945 m. sausis)
Gimė 1893 m. sausio 12 d.
Rozenheimas, Aukštutinė Bavarija, Bavarija, Vokietija
Mirė 1946 m. spalio 15 d. (53 metai)
Niurnbergas
Tėvas Heinrichas Ernstas Geringas
Motina Franziska Tiefenbrunn
Sutuoktinis (-ė) Carin von Kantzow
Emmy Sonnemann
Vaikai Eda Gering
Veikla NSDAP veteranas, Nacistinės Vokietijos reichsmaršalas, antrasis asmuo po Adolfo Hitlerio ir jo įpėdinis.
Žymūs apdovanojimai

Pour le Mérite
Didysis Geležinio Kryžiaus kryžius

Commons-logo.svg Vikiteka Hermann Göring
Parašas
Hermann Göring Signature.svg

Hermanas Vilhelmas Geringas (vok. Hermann Wilhelm Göring, 1893 m. sausio 12 d. Rozenheime – 1946 m. spalio 15 d. Niurnberge) - karo nusikaltėlis, Nacistinės Vokietijos politikas ir karinis vadovas. Antrasis asmuo po Adolfo Hitlerio ir jo įpėdinis, nacių partijos (NSDAP) lyderis.[1] 1932–1945 m. Vokietijos Reichstago prezidentas ir Trečiojo Reicho ministras. Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo Vokietijos oro pajėgų vyriausiasis vadas.[1] Geringas buvo atsakingas už koncentracijos stovyklų ir gestapo, nacių slaptosios policijos, sukūrimą, kurią jis perdavė SS vadui Heinrichui Himleriui. 1941 m. jis davė Reinhardui Heidrichui įsakymą suorganizuoti galutinį sprendimą nužudyti milijonus žydų ir lenkų .

Geringas buvo vienas iš 25 asmenų, teisiamų Niurnbergo teisme. 1946 m. spalio 1 d. teismo nuosprendyje už karo nusikaltimus nuteistas pakarti, tačiau likus kelioms valandoms iki mirties bausmės, jis nusižudė nurydamas kalio cianido tabletę.[2]

Ankstyvieji metaiKeisti

 
Hermanas Geringas 1907 m.

Hermanas Geringas gimė Ernsto Heinricho Geringo ir Franciskos Gering šeimoje 1893 m. Rozenheime, Aukštutinėje Bavarijoje. Geringo tėvas buvo teisėjas, kurį 1885 m. Vokietijos kancleris Otas von Bismarkas paskyrė pirmuoju Pietvakarių Afrikos (šiandien – Namibija) reichskomisaru (generalgubernatoriumi).[3]

Hermanas Geringas turėjo du brolius Albertą Geringą ir Karlą Ernstą Geringą, bei dvi seseris Olga Teresę Sofiją Gering ir Paula Elizabet Roza Gering.[4]

Pirmuosius trejus gyvenimo metus jis praleido savo motinos draugo namuose, nes Geringo tėvas buvo Namibijoje.[3] Nuo 1901 m. gyveno savo krikštatėvio Hermano von Epenšteino dvare, su kuriuo jo motina turėjo romaną.[5] Lankė mokyklas Fiurte ir Ansbache. Žaidimai, kuriuos jis žaidė vaikystėje, visada buvo apie karą.[6]

1905 m. įstojo į karo mokyklą Karlsrūhėje. 1912 m. išlaikė abitūrą ir karininko egzaminą. Tada išvyko į Bavarijos Princo Vilhelmo pulką (112-oji pėstininkų divizija) Miulūze.[7]

Pirmasis pasaulinis karasKeisti

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Geringas turėjo leitenanto laipsnį ir tarnavo pėstininkų pajėgose. 1915 m. dėl reumato turėjo hospitalizuotis.[8] Jo draugas Bruno Loerzeras paskatino jį prisijungti prie oro pajėgų. Prancūzijoje įvykdęs žvalgybos misiją 1915 m. buvo apdovanotas Didžiuoju Geležinio Kryžiaus kryžiumi.[9] 1916 m. buvo apmokytas skraidyti lėktuvu. 1916 m. kovo 14 d. numušė savo pirmąjį bombonešį. 1917 m. tapo 27-osios eskadrilės grupės vadu.[9] 1918 m., numušė 19-ąjį lėktuvą, jam buvo įteiktas Pour le Mérite ordinas. Tai buvo aukščiausias oro pajėgų apdovanojimas tuometinėje Vokietijoje.[8] Po Manfredo von Richthofeno mirties jis tapo eskadrono „Raudonasis baronas“ vadu.[9]

Veimaro RespublikaKeisti

1919–1921 m. Geringas dirbo pilotu-kaskadininku Skandinavijoje. 1922 m. lapkritį jis susitiko su Adolfu Hitleriu ir vėliau tapo Nacionalsocialistinės Vokietijos darbininkų partijos (NSDAP) nariu.[9] Geringas susituokė su Carin von Kantzow Stokholme 1923 m. vasario 3 d.[10] 1923 m. vadovavo SA (šturmo būriui), dalyvavo alaus puče ir buvo sužeistas. Po to išvyko į Austriją. Dėl skausmo gydytojas jam suleido morfijaus, nuo kurio tapo priklausomas.[11] Grįžo į Vokietiją po amnestijos 1927 m.[12] 1928 m. jis tapo Veimaro Respublikos Reichstago nariu.[13] Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo Reichstago narys.[9] 1932 m. NSDAP tapo galingiausia Reichstago partija. Tada Geringas tapo Reichstago prezidentu.[12]

Trečiasis ReichasKeisti

 
Hermanas Geringas (kairėje) ir Adolfas Hitleris (dešinėje) 1939 m.
 
Hermano Geringo sulaikymo ataskaita ir nuotraukos

Kai Hitleris 1933 m. tapo Veimaro Vokietijos reichskancleriu, jis paskyrė Geringą Reicho ministru be konkrečios atsakomybės. 1933 m. balandį jis buvo paskirtas Prūsijos ministru prezidentu. 1933 m. rugpjūčio 30 d. Paulas von Hindenburgas paskyrė Geringą generolu.[9] 1934–1935 m. tapo kelių ministerijų ministru. Pirmoji žmona mirė 1931 m., o 1935 m. vedė antrą kartą su Emmy Sonnemann Berlyne.[reikalingas šaltinis] 1936 m. išsiuntė vokiečių kondoro legioną į Ispaniją padėti Fransiskui Frankui. Po 1938 m. krištolinės nakties buvo atsakingas už žydų verslininkų pašalinimą iš Vokietijos ekonominės sistemos.[12] Per Antrąjį pasaulinį karą didžiausias jo pralaimėjimas buvo oro mūšyje prieš Didžiąją Britaniją.[12] Hitleris pavadino Geringą savo įpėdiniu, jei jis mirs 1939 m.[11]

1940 m. nacių lyderis Adolfas Hitleris jį paskyrė Reichsmaršalu.[11] 1941 m. Geringas įsakė Heidrichui parengti holokausto planą.[14] 1942 m. davė Fricui Zaukeliui įsakymą panaudoti Rusijos gyventojus pramonės darbams.[reikalingas šaltinis] 1943 m. Geringas surengė brangų gimtadienio vakarėlį savo 50-ojo gimtadienio proga.[9] 1945 m. balandžio 20 d. jis paliko Hitlerio gimtadienį ir išvyko į Berchtesgadeną.[15] Jis pasakė Hitleriui, kad Pietų Vokietijoje turi labai svarbių reikalų.[16] Iš Berchtesgadeno Geringas nusiuntė telegramą Hitleriui į Berlyną. Telegramoje Geringas paklausė apie valstybės reikalų perėmimą.[9] Karui artėjant prie pabaigos jis pradėjo kalbėtis su sąjungininkais. Dėl to Hitleris norėjo uždaryti Geringą į kalėjimą. Tada Geringas kreipėsi į amerikiečius.[12]

1945 m. balandžio 29 d. Hitleris pašalino Geringą iš visų pareigų, nušalino nuo partijos ir įsakė jį suimti. Jis tai užrašė savo testamente.[17]

Po karoKeisti

Geringas pasidavė Bavarijoje 1945 m. gegužės 9 d. Niurnbergo procesas prasidėjo 1945 m. lapkričio 20 d.[18] 1946 m. kovo 18 d. Geringą apklausė sąjungininkai.[19] Po to buvo įkalintas Niurnberge. Geringas buvo trečias aukščiausias nacių pareigūnas teisiamas Niurnberge. Tik Reicho prezidentas (buvęs grosadmirolas) Karlas Denicas ir buvęs fiurerio pavaduotojas Rudolfas Hesas turėjo aukštesnius laipsnius nei Geringas. 1946 m. spalio 1 d. teismas priėmė nuosprendį, kad jis turi būti pakartas. Likus dviem valandoms iki egzekucijos nusinuodijo išgėręs cianido tabletę. Nežinoma, kaip Geringas gavo cianidą ir kiek laiko jį slėpė, tačiau buvo teigiama, kad jį jam padovanojo amerikiečių kareivis, kuris buvo įsimylėjęs Geringą pažįstančią vokietę.[20][21]

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ 1,0 1,1 „Hermann Göring“. Rokas Pukinskas. Suarchyvuotas originalas 2005-02-06. Nuoroda tikrinta 2009-07-24. 
  2. ↑ „Hermann Göring“. thirdreich.net. Suarchyvuotas originalas 9 January 2009. Nuoroda tikrinta 2009-07-24. 
  3. ↑ 3,0 3,1 Block, Maxine (1971). Current Biography: Who's News and Why 1941. New York: H. W. Wilson. p. 327–330. ISBN 9780824204792. 
  4. ↑ Erich Brandenburg (1995). Die Nachkommen Karls Des Grossen (vokiečių). Neustadt/Aisch: Degener. ISBN 3768651029. 
  5. ↑ Arno Gruen (2002). Der Fremde in uns (vokiečių). Munich: dtv. p. 164. 
  6. ↑ Arno Gruen (2002). Der Fremde in uns (vokiečių). Munich: dtv. p. 168. 
  7. ↑ Zentner, Christian. The Second World War. A lexicon (vokiečių). Vienna. p. 212. 
  8. ↑ 8,0 8,1 Manvell, Roger; Fraenkel, Heinrich (2011-01-01). Goering: The Rise and Fall of the Notorious Nazi Leader (anglų). Skyhorse Publishing Inc. pp. 28, 29. ISBN 978-1-61608-109-6. 
  9. ↑ 9,0 9,1 9,2 9,3 9,4 9,5 9,6 9,7 „Görings biography in table form“ (vokiečių). Suarchyvuotas originalas 2009-02-28. Nuoroda tikrinta 2009-06-04. 
  10. ↑ „Biography of Carin Göring“. findagrave.com. Nuoroda tikrinta 2009-07-24. 
  11. ↑ 11,0 11,1 11,2 „Biography of Reichsmarschall Herman Goering“. euronet.nl. Nuoroda tikrinta 2009-07-25. 
  12. ↑ 12,0 12,1 12,2 12,3 12,4 „The biography of Hermann Göring in "Meine Bibliothek"“ (vokiečių). Klaus Hylla. Suarchyvuotas originalas 2009-12-21. Nuoroda tikrinta 2009-06-04. 
  13. ↑ „A biography of Hermann Göring“. Jewish virtual Library. Nuoroda tikrinta 2012-02-26. 
  14. ↑ „IMT – Hearing of Hermann Göring by Robert H. Jackson“. Towiah Friedmann. Suarchyvuotas originalas 2010-02-02. Nuoroda tikrinta 2012-02-26. 
  15. ↑ Misch, Rochus (2008). Der letzte Zeuge (vokiečių). Zurich and Munich. p. 195f. 
  16. ↑ Misch, Rochus (2008). Der letzte Zeuge (vokiečių). Zurich and Munich. p. 195f. 
  17. ↑ „NS-Archive – documents: Adolf Hitler: political testament 1945. p. 7“ (vokiečių). Adolf Hitler. Nuoroda tikrinta 2009-06-04. 
  18. ↑ Harris, 2006
  19. ↑ "Brockhaus" (de). Bibliographisches Institut & F. A. Brockhaus AG. 2007. 
  20. ↑ „The soldier, his sweetheart and the suicide of Hermann Goering - Europe, World - The Independent“. The Independent. 8 February 2005. Nuoroda tikrinta 2009-03-20. 
  21. ↑ „Guard 'gave Goering suicide pill'“. BBC News. 8 February 2005. Nuoroda tikrinta 2009-03-20. 

NuorodosKeisti


Karinis postas
Prieš tai:
Erich Wieland 		"Jasta 27" Vadas
1917–1918 		Po to:
Hermann Frommherz
Prieš tai:
Wilhelm Reinhard 		"Jagdgeschwader" 1 Vadas
1918 		Po to:
Erich von Wedel
Prieš tai:
Erich von Wedel 		"Jagdgeschwader 1 Vadas
1918 		Unit disbanded
Naujas titulas
Luftwaffe sukurta
 Vyriausiasis kariuomenės vadas iš Luftwaffe
1935–1945 		Po to:
Robert Ritter von Greim
Politinis postas
Prieš tai:
Hans Ulrich Klintzsche 		SA lyderis
1923 		Laisvas
Sekantis titulo turėtojas
Franz Pfeffer von Salomon
Prieš tai:
Paul Löbe 		''Reichstago'' prezidentas
1932–1945 		Reichstagas panaikintas
Prieš tai:
Franz von Papen
(Reichskomisaras) 		Prūsijos ministras pirmininkas
1933–1945 		Prūsija panaikinta
Prieš tai:
Adolf Hitler 		Prūsijos gubernatorius
1935–1945 		Prūsija panaikinta
Prieš tai:
Hjalmar Schacht 		Reicho ekonomikos ministras
1937–1938 		Po to:
Valteris Funkas
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Hermann_Göring&oldid=6899139"