Reichskancleris
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Reichskancleris (vok. Reichskanzler, imperijos kancleris) – kaizerinės Vokietijos ir Veimaro respublikos laikų vyriausybės vadovas (ministras pirmininkas).
Pirmuoju reichskancleriu 1867–1871 m. buvo Otas von Bismarkas. Iki 1918 m. reichskanclerį skyrė kaizeris, vėliau – reichsprezidentas. Veimaro respublikoje rinkimuose į reichstagą laimėjusių partijų deputatai galėjo paskelbti nepasitikėjimą reichskancleriu, todėl paskyrimas dažniausiai atspindėdavo rinkimų rezultatus.
1933 m. reichskancleriu tapo nacių vadovas Adolfas Hitleris, kuriam vadovaujant Veimaro respublika virto Trečiuoju Reichu. Reichsprezidento postas panaikintas 1934 m.
Po Hitlerio savižudybės reichskancleriu vieną dieną (1945 m. balandžio 30 – gegužės 1 d.) buvo J. Gebelsas. Vėliau Karlas Denicas vadinamosios Flensburgo vyriausybės vadovu paskyrė L. Šveriną-Krozigą, kuris buvo paskutiniu istorijoje reichskancleriu (iki suėmimo 1945 m. gegužės 23 d.).