Dambavos Dievo Apvaizdos bažnyčia
Kitos reikšmės – Dievo Apvaizdos bažnyčia.
55°46′26″š. pl. 23°53′39″r. ilg. / 55.7738°š. pl. 23.8942°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Frontone nelikę tapytos Apvaizdos akies ženklo | |
| Vyskupija | Šiaulių |
| Dekanatas | Radviliškio |
| Savivaldybė | Radviliškio rajonas |
| Gyvenvietė | Dambava (Radviliškis) |
| Statybinė medžiaga | akmenų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1825 m. |
| Stilius | ankstyvasis klasicizmas |
Dambavos Dievo Apvaizdos bažnyčia – bažnyčia, stovinti Dambavoje, Pakalniškių seniūnijoje, Radviliškio rajone, netoli kelio A9 Panevėžys–Šiauliai (100 m į šiaurę), pusiaukelėje tarp Šeduvos ir Smilgių. Tituluojama Dievo Apvaizdos vardu. Šalia yra kaimo kapinės.
Dambavos Dievo Apvaizdos bažnyčios statinių kompleksas yra regioninės reikšmės architektūros ir dailės paminklas, 2007 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[1] 1993 m. ten pat registruoti vertingųjų savybių turintys 4 bažnyčios kryžiai.[2]
Istorija
redaguotiPirmąją bažnyčią Dambavoje 1804 m. pastatydino dvarininkai Goštautai. 1822 m. ji sudegė, 1825 m. pastatyta dabartinė.[3][4] Iki 1929 m. tai buvo Smilgių parapijos filija. Iki XIX a. antros pusės Dambavos bažnyčios šventoriuje buvo laidojama, t. y. kol buvo įsteigtos naujos kapinės šalia bažnyčios. Tačiau pavieniai laidojimai šventoriuje dar vyko ir XIX a. antroje pusėje–XX a.[5]
Nėra vieningos nuomonės, kas buvo pirmuoju Dambavos parapijos kunigu. Vienuose šaltiniuose nurodytas Michailas (Mikalojus) Goštautas, kituose - kanauninkas Martynas Straševičius. 2002 m. duomenimis, parapijoje dirbo 18 kunigų.[3]
Panevėžio vyskupijos duomenimis, 1804 m. vyskupo Giedraičio vizitacijos metu Dambavoje stovėjo koplyčia, prie kurios gyveno senas kanauninkas Martynas Straševičius. Manoma, jis buvo gimęs apie 1729 m. Žemaitijoje, 1783 m. buvęs Raguvos bažnyčios klebonu. Žinoma, kad kunigas J. Godliakas (kitur - Godliauskas) 1808 m. Dambavoje pastatė špitolę. Pagal kitus šaltinius, tai padaręs kun. Mikalojus Goštautas.[3]
Po 1863-1864 m. sukilimo bažnyčia ilgus dešimtmečius buvo uždaryta. Naujas jos atgimimas susijęs su kunigo Jono Karbausko-Maišinio (1866-1929) vardu. Jis čia įsteigė naują filįją. 1911 m. jo rūpesčiu buvo pristatyta zakristija. Taip pat pastatyta klebonija, užveistas sodas, sutvarkytos kapinės. Jo pradėtus darbus tęsė kunigas Liudvikas Rekašius. Atvykęs į Dambavą 1913 m., jis suaktyvino organizacinį kultūrinį darbą, rūpinosi parapijos salės statyba. Jis sumaniai tvarkė altarijos ūkį, mokė aplinkinių kaimų valstiečius naudotis pažangesne žemės ūkio technika. Ūkininkai galėjo naudotis kunigo nupirkta technika grūdams valyti. Kunigas pasirūpino, kad 1920 m. būtų nukirstas prie bažnyčios stūksojęs didžiulis senas ąžuolas su dreve, nes jis kliudęs procesijoms. L. Rekašius Dambavoje dirbo iki 1922 m. Toliau ūkinę veiklą tęsė perkeltas į Anciškį.
1922-1927 m. Dambavoje dirbo kunigas Jonas Šileika (1858–1927). 1927-1937 m. parapiją aptarnavo Feliksas Dėdelė. Kaip Dambavos klebonas, jis 1932 m. dalyvavo Šeduvos dekanato kunigų konferencijoje. 1937-1939 m. klebonavo Henrikas Prijalgauskas (1892–1978). 1939–1951 m. parapijoje dirbo kunigas Petras Ulickas (1881–1951), po mirties palaidotas Dambavos bažnyčios šventoriuje. 1947 m. birželio 28 d. jis buvo pateikęs žinias apie Dambavą vyskupijos leidiniui.[3]
Dambavoje dar dirbo kunigai Bronislovas Kazlauskas, Petras Markevičius, Pranas Žitkevičius. Po kunigo P. Žitkevičiaus tarnystės parapija savo klebono nebeturėjo, tikinčiuosius pradėjo aptarnauti iš Šeduvos atvykstantys kunigai.[3]
1968 m. prie bažnyčios pastatyta medinė varpinė, kurioje pakabintas XX a. pr. varpas, dekoruotas augalinių motyvų reljefu. Pasakojama, anksčiau varpas kabojęs ant skersinio prie liepos medžio.
Šalia bažnyčios esantis „mini-muziejėlis“ vertas dėmesio dėl jame saugomų įvairių religinių artefaktų ir istorinių dokumentų kopijų, kurios leidžia pamatyti bažnyčios ir vietos bendruomenės istoriją iš arčiau.[6]
Architektūra
redaguotiPaminkliniam bažnyčios statinių kompleksui priklauso bažnyčia,[7] šventoriaus tvora su vartais, klebonija. Bažnyčios pastatas skaldyto akmens mūro su smulkios akmens skaldos užpildu, vienanavis, bebokštis, su penkiasiene apside. Centrinė dalis dengta dvišlaičiu, zakristija - penkiašlaičiu stogu. Virš frontono ir zakristijos bokštelių iškelti ornamentuoti geležiniai kryžiai. Bažnyčios galinė dalis sutvirtinta masyviais betoniniais kontraforsais. Statinio išorei būdinga romantinio klasicizmo stilistika.
Fasadų puošyboje išsiskiria portalo, durų, langų, ir nišų plytų mūro apvadai, frontono daugiaprofiliniai karnizai, kampinės plytų mūro mentės. Suformuoti reljefiniai tinko lipdiniai: pagrindinio fasado portalo ir liunetės stilizuotų augalinių formų motyvai, portalo karnizo dantukai, angų ir nišų apvadų raktai. Sienoje įmūryta dviejų dalių memorialinė akmens plokštė su data „1823“ bei įrašo fragmentu lenkų kalba. 2007 m. duomenimis, frontoną virš įėjimo durų puošė tapytas Apvaizdos akies ženklas, nišose abipus durų – mėlyni ornamentai geltoname fone.[7]
Viduje įrengta medinė perdanga. Lubos iškaltos įvairių krypčių lentelėmis, suformuotos rozetės. Stovi trys altoriai. Apie šimtmetį vėliau šalia pagrindinio XIX a. I pusės laikotarpio altoriaus pristatyti du šoniniai, panašios stilistikos altoriai. Jie įrengti iš vietinių žmonių aukų. Prie dešiniojo iš jų išlikusi lentelė su fundatoriaus įrašu: „Šis, Dievo Apvaizdos, altorius yra Jono Narako, iš Bružių, Dambavos par. auka. 1936 m.“ Vargonų choro balkonas papuoštas mediniu ažūriniu parapetu, remiamas 2 mūrinių kvadratinio skerspjūvio stulpų. Pastatyti vargonai (autentiškas instrumentas neišlikęs).
Šalia bažnyčios šventoriuje stovi medinė dviejų tarpsnių varpinė. Išlikę senųjų palaidojimų antkapių. Šventorius aptvertas akmens mūro tvora, suformuota aštuoniakampiu perimetru. Auga mažalapės liepos, paprastieji klevai. Pietų pusėje (nuo plento) įrengti masyvūs arkinės formos vartai su dviem metalinėmis varčiomis, šiaurinėje pusėje – vartai su viena varčia. Priešais pagrindinius vartus stovi koplytėlė su „Lurdo Švč. M. Marija“. Skulptūra pastatyta ant aukšto postamento, uždengta keturšlaičiu stogeliu, įtaisytu ant drožinėtų stulpų.
Klebonijos pastatas – liaudies architektūros, medinis vieno aukšto namas, su pastoge, dengtas pusvalmiu stogu su medinėmis malksnomis. Lauko sienos apkaltos medinėmis horizontaliomis ir vertikaliomis dailylentėmis.
Vargonai
redaguotiŽinių apie Dambavos bažnyčios vargonus randama 1841 m. archyviniuose dokumentuose. Juose galėjo būti apie 10 registrų, nes tiek yra rankenų skylių vargonų korpuse. Autentiškoji griežykla buvo įrengta dešinėje vargonų pusėje. Už senojo prospekto XX a. pr. naują instrumentą sumontavo meistras Martynas Masalskis. Naujajame instrumente panaudotas tik autentiškas traktūros skirstymo rėmas su velenėliais.[8] Šių vargonų originalus prospektas struktūriškai artimas Rygoje gyvenusio meistro Theodor Tiedemann vyresniojo (~1743–po 1806) padarytiems vargonams Pašušvio Visų Šventųjų (1801 m.) ir Kaimelio šv. arkangelo Mykolo bažnyčiose (1804 m.). Juose akivaizdi Hamburgo mokyklos vargonų struktūra. Su šiais instrumentais sietini ir Nedzingės Švč. Trejybės bažnyčios vargonai, XIX a. I p. pastatyti nežinomo meistro. Nedzingės ir Dambavos vargonų karnizai analogiškai įsilieja į šoninių bokštelių karnizo liniją, tik viduriniai laukeliai yra vieno tarpsnio. Šie prospekto ir instrumento ypatumai leidžia šiuos vargonus hipotetiškai priskirti meistrų Tiedemann (tėvo, sūnaus ar vaikaičių) braižui.[8]
Literatūra
redaguoti- Prascevičius E. Dambavos bažnyčia. Radviliškis, 1999.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Dambavos Dievo Apvaizdos bažnyčios statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Ornamentuoti kryžiai (4)“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 P. Juknevičius (parengė). Dambavos parapijos kunigai. Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyrius. Panevėžys, 2002. Archyvuota kopija 2010-06-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kultūros paveldo svarba ir reikšmė „Radviliškio rajone: rajono bažnyčių paslaptys“. Radviliškio naujienos. Nuoroda tikrinta 2022-05-13.
- ↑ Laura Prascevičiūtė. Senosios kaimų kapinės paveldosauginiu ir paveldotyriniu aspektu vu.lt p. 106
- ↑ Radviliškio dekanatas. Dambavos Dievo Apvaizdos bažnyčia parapijos.lt
- ↑ 7,0 7,1 „Dievo Apvaizdos bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 8,0 8,1 Istoriniai Lietuvos vargonai. Dievo Apvaizdos bažnyčia vargonai.com
Nuorodos
redaguoti
- Radviliškio dekanatas. Dambava. Dievo Apvaizdos parapija siauliuvyskupija.lt
- Lietuvos bažnyčios. Dambavos Dievo Apvaizdos bažnyčia lietuvosbaznycios.eu
- Dambavos Dievo Apvaizdos bažnyčia panoramas.lt