Vikipedija

Halberstädter Flugzeugwerke

Originalus pavadinimasDeutsche Bristol-Werke Flugzeug-Gesellschaft mit beschränkter Haftung
PramonėAviacija
Perėmėjas (-ai)Junkers Flugzeugwerke
Įkurta1912 m. balandžio 9 d.
Uždaryta1919 m. (nutraukta orlaivių gamyba)
1932 m. (baigė veiklą)
Centrinė būstinėHalberštatas, Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
Vokietijos vėliava Vokietija
Svarbiausi darbuotojaiHermann Behrens (direktorius)
Curt Stockhausen (direktorius)
Hans Burkhardt (vyr. konstruktorius)
Karl Theiss (vyr. konstruktorius)

„Halberstädter Flugzeugwerke“ arba „Halberstadt“ buvo 1912–1932 m. veikusi Vokietijos aviacijos įmonė, veiklą pradėjusi Saksonijos žemės Halberštato mieste.

Istorija redaguoti

 
Vokietijos aviacijos asas Hansas Joachimas Budekė su generolu Otu Limanu fon Sandersu šalia Osmanų Imperijos kariuomenei pristatomo Halberstadt D.V., Turkija, 1917 m.
 
Bristol Boxkite

1912 m. balandžio 9 d. bendra jungtinė Didžiosios Britanijos ir Vokietijos įmonė „Deutsche Bristol Werke Flugzeug-Gesellschaft mbH“ iš pradžių gamino lėktuvus pagal „British and Colonial Airplane Company, Ltd“ projektus, pvz., „Bristol Boxkite“ ir „Bristol Prier“[1] monoplanus, taip pat yra duomenų, kad buvo gaminamos ir „Bristol Coanda"[2] licecinės kopijos, tačiau netrukus pradėjo statyti vokiškos konstrukcijos „Etrich Taube",[2][1] o netrukus – ir savo konstrukcijos orlaivius.

Įmonės vadovais buvo Hermanas Bėrensas ir Kurtas Štokhauzenas, pagrindiniu konstruktoriumi – Hansas Burkhardtas, vėliau perėjęs į „Gothaer Waggonfabrik“, technikos direktoriumi ir vyriausiu inžinieriumi – Karlas Teisas. Įmonės įstatinis kapitalas sudarė 200000 reichsmarkių.

1914 m. liepos 23 d. bendradarbiavimo sutartis su „British and Colonial Airplane Company“ buvo nutraukta,[3] po ko rugsėjo mėn. įmonė buvo pervadinta „Halberstädter Flugzeugwerke GmbH“.[4]

 
Fokker A.I.jpg

Pirmojo Pasaulinio karo pradžios metu pagrindinis įmonės gaminamas modelis buvo „A.II" (licencinė Fokker A.I versija). 1915 m. pabaigoje pradėtas gaminti biplanas naikintuvas D.I, netrukus – jo patobulinta versija D.II. Jų konstrukcija tapo klasikine I Pasaulinio karo naikintuvams – dvisparnis vienvietis orlaivis su priekyje montuojamu varikliu ir traukiančiu sraigtu, ginkluotas su propeleriu sinchronizuotu kulkosvaidžiu. Sparčiai tobulėjant karo aviacijai, jau 1917 m. pradžioje fronto daliniuose, išskyrus keletą ne itin intensyvių kovų ruožų, beveik nebuvo likę „Halberstadt D.I" ir „D.II". Išlikę buvo perkelti į mokomuosius dalinius.[5]

1917 m. pabaigoje Osmanų Imperijos kariuomenės užsakymu buvo pagaminti 25 patobulinti šio modelio variantai, gavę Idflieg indeksą Halberstadt D.V.[6]

 
Halberstadt CL.IV, eksponuojamas Vokietijos muziejuje (Deutsches Museum)

Karlas Teisas sukonstravo ir keletą B ir C tipo orlaivių: mokomąjį B.I, fronto žvalgybinius ir lengvuosius bombonešius B.II ir C.V., kiek mažesnius nei C tipo, tačiau greitesnius ir manevringesnius, lengvai šarvuotus pėstininkų paramos / šturmo orlaivius CL.II ir CL.IV. Šie modeliai, sugrupuoti į atakos eskadriles (vok. Schlachstaffel), greitai įrodė savo efektyvumą sausumos puolimo operacijose. Trūkstant gamybinių pajėgumų licencines CL.IV kopijas taip pat gamino ir Luft-Fahrzeug-Gesellschaft (LFG), joms buvo naudojamas indeksas Halb. CL.IV (Rol).[2]

Įmonė pastatė daugiau nei 1700 žvalgybinių lėktuvų (C tipo) ir 85 naikintuvus (D tipo), kuriuos Pirmojo pasaulinio karo metu naudojo „Luftstreitkräfte“ (Vokietijos karinės oro pajėgos), Austrijos-Vengrijos imperijos KOP.

Istorikų nuomone, Halberstadt orlaiviai ypatingai neišsiskyrė nei savo skrydžio ar kovinėmis charakteristikomis, nei techniniais sprendimais, tačiau buvo patikimi ir daug prisidėjo prie Centrinių valstybių koalicijos karinių pajėgų galios.[7]

1919 m. Versalio sutartimi uždraudus Vokietijai gaminti orlaivius, įmonė pakeitė savo pavadinimą į „Berlin-Halberstädter Industriewerke AG“ (būstinės adresas Unter den Linden 47, Berlynas) ir ėmėsi žemės ūkio mašinų gamybos ir geležinkelio vagonų remonto. 1926 m. įmonei pradėta bankroto procedūra, kuri nebuvo baigta iki 1932 m.

Nuo 1935 m. buvusiais „Halberstädter Flugzeugwerke GmbH" cechais, adresu Klusstrasse 30-38, Berlynas, naudojosi „Junkers“, juos pritaikiusi bombonešio Ju 88 sparnų gamybai.

Orlaiviai redaguoti

 
Etrich Taube

Greta licencinių dviviečių žvalgybinių / mokomųjų orlaivių (Etrich Taube, Fokker M.5L / Halberstadt A.I, Halberstadt A.II), Halberstädter Flugzeugwerke gamino savos konstrukcijos žvalgybinius, pėstininkų paramos / šturmo lėktuvus ir naikintuvus:[8]

B tipo orlaiviai - ankstyvieji ginkluoti žvalgybiniai biplanai redaguoti

Pagal Vokietijos Imperijos kariuomenėje naudotą Idflieg klasifikaciją, B tipui buvo priskiriami dviviečiai neginkluoti žvalgybiniai lėktuvai, pastatyti 1914/15 m. Šiuose biplanuose pradžioje buvo montuojami „Oberursel – Gnome“ rotaciniai varikliai, vėliau (B.II ir B.III) Benz Bz.III ir Bz.IV tipo šešių cilindrų vienaeiliai varikliai.

C tipo orlaiviai - žvalgybiniai lėktuvai redaguoti

 
Antantės užgrobtas Halberstadt CL.II, Fleselio miestas, Prancūzija, 1918 m. birželio mėn.
 
Halberstadt C.I
 
Halberstadt C.V

Dviviečiai vienmotoriai žvalgybiniai biplanai su vandeniu aušinamais šešių cilindrų nuo 200 AG iki 220 AG galios varikliais, kurių maksimalus greitis siekė iki 170 km/h. Pirmasis Halberstadt pagamintas tokio tipo orlaivis (C.I) pakilo 1916 m. gegužės mėn. 1916 m. pabaigoje buvo pradėtas gaminti C.III. Keletą šių orlaivių po (C.V) I Pasaulinio karo naudojo Lietuvos karo aviacija.

CL tipo orlaiviai - šturmo / pėstininkų paramos lėktuvai redaguoti

 
Lenkijos KOP naudotas Halberstadt CL.II

Dviviečiai antžeminės atakos biplanai su vandeniu aušinamais 160–185 AG galios šešių cilindrų vienaeiliais varikliais, (išskyrus 100 AG variklį turėjusį CL.IV), kurių maksimalus greitis siekė iki 165 km/h. Pirmasis šio tipo „Halberstadt" orlaivio (modelis CL.II) skrydis įvyko 1917 m. vasario mėn. 1918 m. pradžioje pradėtas gaminti CL. IV.

 
Halberstadt CL.VI replika

Keliolika šių orlaivių (CL.II ir CL.IV) naudojo Lietuvos karo aviacija. Nepriklausomybės kovų metu ir po jų daug CL tipo orlaivių buvo naudojama pilotų mokymui ir lavinimuisi. Dėl labai didelio vairų jautrumo, polinkio tik nutūpus atšokti, verstis per nosį (kapotuoti), jų pilotavimas reikalavo gerų įgūdžių ir koncentracijos, dėl ko pilotai nemėgo šių orlaivių.[9]

D tipo orlaiviai - naikintuvai redaguoti

 
Halberstadt D.II piešinys

Vienviečiai naikintuvai su vandeniu aušinamais šešių cilindrų 100–150 AG galios vienaeiliais varikliais, kurių maksimalus greitis siekė iki 145 km/h. Pirmasis šio modelio orlaivis (D.I) pakilo 1916 m. vasario mėn. 1916 m. pabaigoje pradėtas gaminti D.II, 1917 m. pradžioje – D.V.

G tipo orlaiviai - bombonešiai redaguoti

 
Vienintelis pagamintas vidutinis bombonešis Halberstadt G.I

Halberstadt taip pat sukūrė vieną G tipo (didžiojo lėktuvo, vok. Grossflugzeug) – vidutinio bombonešio - prototipą – Halberstadt G.I

Literatūra redaguoti

  • (PL) Goworek, Tomasz. Samoloty myśliwskie pierwszej wojny światowej – Warszawa: Wydawnictwa Komunikacji i Łączności, 1988. – s. 51—53. – ISBN 83-206-0689-6.
  • (EN) Gunston, Bill, World encyclopaedia of aircraft manufacturers: from the pioneers to the present day – Annapolis, Md: United States Naval Institute, 1993. – P. 137. – ISBN 1557509395.
  • (RU) Кондратьев, Вячеслав. Истребители Первой мировой. Самолеты Германии и Австро-Венгрии // Крылья Родины : журнал. – 1996. – С. 30. – ISSN 0130-2701.
  • (EN) Kroschel, Günter, Stützer, Helmut, The German military aircraft 1910–18, Wilhelmshaven, 1977
  • (EN) Lamberton, W.M., Fighter Aircraft of the 1914–1918 War – Letchworth: Harleyford Publ., 1964. – С. 132–134. – ISBN 083068350X.
  • (EN) Mondey, David., The Complete Illustrated Encyclopedia of the World’s Aircraft – Secaucus, NJ: Chartwell Books Inc, 1978. – ISBN 0890097712.
  • (LT) Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., http://www.plienosparnai.lt/page.php?81
  • (EN) Sharpe, Mike, Biplanes, triplanes and seaplanes – London: Brown Books, 2000. – P. 209. – ISBN 1897884680.
  • (EN) Stanley Spooner (ed.). The 1916 Halberstadt Biplane // Flight International Magazine: magazine. – Reed Business Information Ltd, 1913. – 8 November (vol. IX). – P. 315–320.
  • (EN) Wagner, Ray; Nowarra, Heinz. German Combat Planes: A Comprehensive Survey and History of the Development of German Military Aircraft from 1914 to 1945 – New York City: Doubleday & Company, 1971. – P. 112.

Išnašos redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 Stanley Spooner (red.). The 1916 Halberstadt Biplane (англ.) // Flight International Magazine: magazine. – Reed Business Information Ltd, 1913. – 8 November (vol. IX). – P. 315–320.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 Lamberton, W.M. Fighter Aircraft of the 1914–1918 War (неопр.). – Letchworth: Harleyford Publ., 1964. – С. 132–134. – ISBN 083068350X.
  3. ↑ Mondey, David. The Complete Illustrated Encyclopedia of the World’s Aircraft (англ.). – Secaucus, NJ: Chartwell Books Inc, 1978. – ISBN 0890097712.
  4. ↑ Gunston, Bill. World encyclopaedia of aircraft manufacturers: from the pioneers to the present day (англ.). – Annapolis, Md: United States Naval Institute, 1993. – P. 137. – ISBN 1557509395.
  5. ↑ Goworek, Tomasz. Samoloty myśliwskie pierwszej wojny światowej (польск.). – Warszawa: Wydawnictwa Komunikacji i Łączności, 1988. – С. 51—53. – ISBN 83-206-0689-6.
  6. ↑ Кондратьев, Вячеслав. Истребители Первой мировой. Самолеты Германии и Австро-Венгрии (рус.) // Крылья Родины : журнал. – 1996. – С. 30. – ISSN 0130-2701.
  7. ↑ Sharpe, Mike. Biplanes, triplanes and seaplanes (англ.). – London: Brown Books, 2000. – P. 209. – ISBN 1897884680.
  8. ↑ Wagner, Ray; Nowarra, Heinz. German Combat Planes: A Comprehensive Survey and History of the Development of German Military Aircraft from 1914 to 1945 (англ.). – New York City: Doubleday & Company, 1971. – P. 112.
  9. ↑ „Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m. - Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m.“. plienosparnai.lt. Nuoroda tikrinta 2024-03-14.


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Halberstädter_Flugzeugwerke&oldid=7223626"