Pivašiūnai

54°27′36″š. pl. 24°22′41″r. ilg. / 54.460°š. pl. 24.378°r. ilg.

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Alytaus rajono savivaldybė

Seniūnija

Pivašiūnų seniūnija

Gyventojų

256

Vikiteka

Pivašiūnai

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Pivašiū́nai
Kilmininkas:	Pivašiū́nų
Naudininkas:	Pivašiū́nams
Galininkas:	Pivašiū́nus
Įnagininkas:	Pivašiū́nais
Vietininkas:	Pivašiū́nuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Пивощуны, Пiошуны^[2]^[3]

Pivašiūnai – kaimas Alytaus rajono savivaldybės šiaurės rytuose, 23 km į šiaurės rytus nuo Alytaus, šalia kelio 220 Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1825 m.; garsėja Dievo Motinos paveikslu), Pakalnės koplyčia (1853 m.) ir buvusi Senųjų Trakų benediktinų rezidencija, veikia Pivašiūnų vidurinė mokykla, muzikos mokykla, biblioteka, paštas (LT-64069).

Pivašiūnai garsūs savo Šv. Mergelės Marijos atlaidais per Žolinę, kai ten atvyksta daug tikinčiųjų. Gyvenvietės pagrindinis objektas – ant kalno pastatyta Pivašiūnų bažnyčia; nakties metu apšviesta, ji yra matoma apylinkėse beveik 5 km spinduliu, o šviesos pašvaistės siekia beveik 10 km atstumu nutolusias vietoves. Dievo Motinos paveikslas išliko per miestelio gaisrus. Paveikslas papuoštas sidabro vainiku ir pavaizduotas miestelio herbe.

Etimologija

Kaimo vardas – asmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžio Pivašiūnas (lenk. Piwosz).^[4]

Geografija

Prie bažnyčios

Kaimas yra Pivašiūnų moreniniame masyve (Dzūkų aukštuma). Netoli kaimo stūkso Pivašiūnų piliakalnis, šiaurės rytuose telkšo Ilgio ežeras, šiaurės vakaruose yra Pivašiūnų miškas ir Pivašiūnų geomorfologinis draustinis, žvyro telkinys.

Istorija

Kaimelis pirmą kartą paminėtas 1608 m. žemių ribų dokumentuose, kuriame užsimenama apie kelią einantį iš Dusmenų. 1639 m. dvarininkas Jonas Klockis Pivašiūnų žemes padovanojo Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. 1648 m. Medilo seniūnas pastatydino bažnyčią, tapusią Trakų bažnyčios filija. Fundatorius pavedė bažnyčią Trakų vienuoliams benediktinams, kurie čia gyveno iki 1831 m. sukilimo. Dvi pirmosios Pivašiūnų bažnyčios stovėjo įkalnėje, bet sudegė.

1825 m. parapijos klebonas Celestinas Soroka ant kalvos (aukščiausia miestelio vieta) pastatė naują klasicizmo stiliaus bažnyčią mūrinėmis kolonomis. XIX a. Pivašiūnai buvo kaimas ir dvaras, seniūnijos centras Trakų apskrities Butrimonių valsčiuje.^[5]

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2006 m. patvirtintas Pivašiūnų herbas. Kaimą smarkiai nusiaubė 2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalas – nukentėjo šventorius, gatvės, Pivašiūnų piliakalnis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Butrimonių valsčius	Trakų apskritis
1918–1931 m.	Pivašiūnų valsčiaus centras	Alytaus apskritis
1931–1950 m.	Butrimonių valsčius	Alytaus apskritis
1950–1959 m.	Pivašiūnų apylinkės centras	Daugų rajonas
1959–1962 m.		Jiezno rajonas
1962–1995 m.		Alytaus rajonas
1995–	Pivašiūnų seniūnijos centras	Alytaus rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1779 m. ir 2021 m.

1779 m.

1897 m.^sur.

1905 m.^[6]

1923 m.^sur.^[7]

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[8]

1979 m.^sur.^[9]

66

275

249

367

278

260

1986 m.^[10]

1989 m.^sur.^[11]

2001 m.^sur.^[12]

2011 m.^sur.^[13]

2021 m.^sur.^[14]

-

273

316

301

292

256

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Alfonsas Petrulis (1873–1928), Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, 1909–1927 m. klebonavo Pivašiūnuose.
Sigitas Jakubauskas (1956–2025), teatro ir kino aktorius.

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ Пiошуны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 23А (46) : Петропавловский — Поватажное. С.-Петербургъ, 1898., 783 psl. (rus.)
↑ Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 125 psl.
↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
↑ Piwoszuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 237 psl. (lenk.)
↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kazys Misius ir kt. Pivašiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 389
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra

Pivašiūnai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 397 psl.
Žalias miškas gyvas: iš Pivašiūnų bažnyčios ir parapijos istorijos / Jonas Kaušyla. – Trakai; Vilnius: Voruta, 1994. – 134 p.: iliustr. – ISBN 9986-510-02-3
Pivašiūnai / Vytautas Vitunskas. – Alytus: Alytaus sp., 2000. – 75 p.: iliustr. – ISBN 9986-472-55-5
Pivašiūnai ir apylinkės / Vytautas Vitunskas. – Marijampolė: Piko valanda, 2004. – 143 p.: iliustr. – ISBN 9986-875-99-4
Pivašiūnai: gyvenvietė, bažnyčia, Dievo Motinos paveikslas / sudarytojas ir fotografas Klaudijus Driskius. – Vilnius: Tautos paveldo tyrimai, 2013. – 255 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95156-4-9

Nuorodos

Aplinkinės gyvenvietės

BUTRIMONYS – 10 km

Dusmenys – 8 km
ONUŠKIS – 18 km

Junčionys – 6 km
DAUGAI – 12 km
ALYTUS – 25 km

Kančėnai – 8 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[ESBE-2] Пiошуны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 23А (46) : Петропавловский — Поватажное. С.-Петербургъ, 1898., 783 psl. (rus.)

[GSSRI-3] Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 125 psl.

[4] Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/

[5] Piwoszuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 237 psl. (lenk.)

[6] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[7] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[9] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-10] Kazys Misius ir kt. Pivašiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 389

[11] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[12] Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[14] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]