Pivašiūnai
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Pivašiūnai |
||
| Koordinatės | 54°27′36″š. pl. 24°22′41″r. ilg. / 54.460°š. pl. 24.378°r. ilg.Koordinatės: 54°27′36″š. pl. 24°22′41″r. ilg. / 54.460°š. pl. 24.378°r. ilg. | |
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Alytaus rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Pivašiūnų seniūnija | |
| Gyventojų | 292 | |
 Vikiteka |
PivašiūnaiVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Пивощуны, Пiошуны[1][2] | |
Pivašiūnai – kaimas Alytaus rajono šiaurės rytuose, šalia kelio 220 Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1825 m.; garsėja Dievo Motinos paveikslu), Pakalnės koplyčia (1853 m.) ir buvusi Senųjų Trakų benediktinų rezidencija, yra Pivašiūnų vidurinė mokykla, muzikos mokykla, biblioteka, paštas (LT-64069).
Pivašiūnai garsūs savo Šv. Mergelės Marijos atlaidais per Žolinę, kai ten suplaukia tūkstančiai tikinčiųjų. Gyvenvietės puošmena – ant kalno pastatyta Pivašiūnų bažnyčia; nakties metu didingai apšviesta ji yra matoma apylinkėse beveik 5 km spinduliu, o šviesos pašvaistės siekia beveik 10 km atstumu nutolusias vietoves. Dievo Motinos paveikslas išliko per miestelio gaisrus. Paveikslas papuoštas sidabro vainiku ir pavaizduotas miestelio herbe.
GeografijaKeisti
Kaimas yra Pivašiūnų moreniniame masyve (Dzūkų aukštuma). Netoli kaimo stūkso Pivašiūnų piliakalnis, šiaurės rytuose telkšo Ilgio ežeras, šiaurės vakaruose yra Pivašiūnų miškas ir Pivašiūnų geomorfologinis draustinis, žvyro telkinys.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 |
BUTRIMONYS – 10 km | | |||||||||
|
Dusmenys – 8 km ONUŠKIS – 18 km | ||||||||||
| Junčionys – 6 km DAUGAI – 12 km ALYTUS – 25 km |
Kančėnai – 8 km | ||||||||||
IstorijaKeisti
Kaimelis pirmą kartą paminėtas 1608 m. žemių ribų dokumentuose, kuriame užsimenama apie kelią einantį iš Dusmenų. 1639 m. dvarininkas Jonas Klockis Pivašiūnų žemes padovanojo Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. 1648 m. Medilo seniūnas pastatydino bažnyčią, tapusią Trakų bažnyčios filija. Fundatorius pavedė bažnyčią Trakų vienuoliams benediktinams, kurie čia gyveno iki 1831 m. sukilimo. Dvi pirmosios Pivašiūnų bažnyčios stovėjo įkalnėje, bet sudegė. 1825 m. parapijos klebonas Celestinas Soroka ant kalvos (aukščiausia miestelio vieta) pastatė naują klasicizmo stiliaus bažnyčią mūrinėmis kolonomis.
Nuo 1918 m. Pivašiūnai kurį laiką buvo valsčiaus centras.[4]
2006 m. rugpjūčio 15 d. patvirtintas Pivašiūnų herbas. Kaimą smarkiai nusiaubė 2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalas – nukentėjo šventorius, gatvės, Pivašiūnų piliakalnis.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1918–1933 m. | Pivašiūnų valsčiaus centras | Alytaus apskritis |
| 1950–1959 m. | Pivašiūnų apylinkės centras | Daugų rajonas |
| 1959–1962 m. | Jiezno rajonas | |
| 1962–1995 m. | Alytaus rajonas | |
| nuo 1995 m. | Pivašiūnų seniūnijos centras | Alytaus rajono savivaldybė |
GyventojaiKeisti
 | |||||||
| 1779 m. | 1897 m.sur. | 1905 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 66 | 66 | 275 | 249 | 367 | 278 | ||
| 1979 m.sur.[8] | 1986 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | - | ||
| 260 | 273 | 316 | 301 | 292 | - | ||
| |||||||
| |||||||
.jpg)
Žymūs žmonėsKeisti
- Alfonsas Petrulis (1873–1928), Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, 1909–1927 m. klebonavo Pivašiūnuose
- Sigitas Jakubauskas (g. 1956 m.), teatro ir kino aktorius
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Пiошуны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 23А (46) : Петропавловский — Поватажное. С.-Петербургъ, 1898., 783 psl. (rus.)
- ↑ Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 125 psl. (Wikisources.org)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ „Alytaus rajono savivaldybės administracija - Pivašiūnų seniūnija“. arsa.lt. Suarchyvuota iš originalo 2015-03-30. Nuoroda tikrinta 2016-04-28.
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Pivašiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 389
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
LiteratūraKeisti
- Pivašiūnai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 397 psl.
- Žalias miškas gyvas: iš Pivašiūnų bažnyčios ir parapijos istorijos / Jonas Kaušyla. – Trakai; Vilnius: Voruta, 1994. – 134 p.: iliustr. – ISBN 9986-510-02-3
- Pivašiūnai / Vytautas Vitunskas. – Alytus: Alytaus sp., 2000. – 75 p.: iliustr. – ISBN 9986-472-55-5
- Pivašiūnai ir apylinkės / Vytautas Vitunskas. – Marijampolė: Piko valanda, 2004. – 143 p.: iliustr. – ISBN 9986-875-99-4
- Pivašiūnai: gyvenvietė, bažnyčia, Dievo Motinos paveikslas / sudarytojas ir fotografas Klaudijus Driskius. – Vilnius: Tautos paveldo tyrimai, 2013. – 255 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95156-4-9