Pivašiūnai

Pivašiūnai
Pivasiunu Svc. Mergeles Marijos Emimo į dangu baznycia.jpg
Pivašiūnų bažnyčia
Pivasiunuherbas.png

Pivašiūnai
Koordinatės 54°27′36″š. pl. 24°22′41″r. ilg. / 54.460°š. pl. 24.378°r. ilg. / 54.460; 24.378 (Pivašiūnai)Koordinatės: 54°27′36″š. pl. 24°22′41″r. ilg. / 54.460°š. pl. 24.378°r. ilg. / 54.460; 24.378 (Pivašiūnai)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Alytaus rajono savivaldybės vėliava Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija Pivašiūnų seniūnija
Gyventojų (2021) 256
Commons-logo.svg Vikiteka Pivašiūnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pivašiū́nai
Kilmininkas: Pivašiū́nų
Naudininkas: Pivašiū́nams
Galininkas: Pivašiū́nus
Įnagininkas: Pivašiū́nais
Vietininkas: Pivašiū́nuose
Istoriniai pavadinimai rus. Пивощуны, Пiошуны[2][3]

Pivašiūnai – kaimas Alytaus rajono savivaldybės šiaurės rytuose, 23 km į šiaurės rytus nuo Alytaus, šalia kelio  220  TrakaiRūdiškėsPivašiūnaiAlytus . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1825 m.; garsėja Dievo Motinos paveikslu), Pakalnės koplyčia (1853 m.) ir buvusi Senųjų Trakų benediktinų rezidencija, yra Pivašiūnų vidurinė mokykla, muzikos mokykla, biblioteka, paštas (LT-64069).

Pivašiūnai garsūs savo Šv. Mergelės Marijos atlaidais per Žolinę, kai ten atvyksta daug tikinčiųjų. Gyvenvietės pagrindinis objektas – ant kalno pastatyta Pivašiūnų bažnyčia; nakties metu apšviesta, ji yra matoma apylinkėse beveik 5 km spinduliu, o šviesos pašvaistės siekia beveik 10 km atstumu nutolusias vietoves. Dievo Motinos paveikslas išliko per miestelio gaisrus. Paveikslas papuoštas sidabro vainiku ir pavaizduotas miestelio herbe.

GeografijaKeisti

 
Gatvė Pivašiūnuose

Kaimas yra Pivašiūnų moreniniame masyve (Dzūkų aukštuma). Netoli kaimo stūkso Pivašiūnų piliakalnis, šiaurės rytuose telkšo Ilgio ežeras, šiaurės vakaruose yra Pivašiūnų miškas ir Pivašiūnų geomorfologinis draustinis, žvyro telkinys.

EtimologijaKeisti

Kaimo vardas – asmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžio Pivašiūnas (lenk. Piwosz).[4]

IstorijaKeisti

Kaimelis pirmą kartą paminėtas 1608 m. žemių ribų dokumentuose, kuriame užsimenama apie kelią einantį iš Dusmenų. 1639 m. dvarininkas Jonas Klockis Pivašiūnų žemes padovanojo Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. 1648 m. Medilo seniūnas pastatydino bažnyčią, tapusią Trakų bažnyčios filija. Fundatorius pavedė bažnyčią Trakų vienuoliams benediktinams, kurie čia gyveno iki 1831 m. sukilimo. Dvi pirmosios Pivašiūnų bažnyčios stovėjo įkalnėje, bet sudegė. 1825 m. parapijos klebonas Celestinas Soroka ant kalvos (aukščiausia miestelio vieta) pastatė naują klasicizmo stiliaus bažnyčią mūrinėmis kolonomis.

XIX a. Pivašiūnai vadinti miesteliu. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2006 m. patvirtintas Pivašiūnų herbas. Kaimą smarkiai nusiaubė 2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalas – nukentėjo šventorius, gatvės, Pivašiūnų piliakalnis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19181931 m. Pivašiūnų valsčiaus centras Alytaus apskritis
19311950 m. Butrimonių valsčius
19501959 m. Pivašiūnų apylinkės centras Daugų rajonas
19591962 m. Jiezno rajonas
19621995 m. Alytaus rajonas
1995 Pivašiūnų seniūnijos centras Alytaus rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1779 m. ir 2021 m.
1779 m. 1897 m.sur. 1905 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8]
66 66 275 249 367 278 260
1986 m.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] - -
273 316 301 292 256 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


 
Prie bažnyčios

Žymūs žmonėsKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. Пiошуны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 23А (46) : Петропавловский — Поватажное. С.-Петербургъ, 1898., 783 psl. (rus.)
  3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 125 psl. (Wikisources.org)
  4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  5. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kazys Misius ir kt. Pivašiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 389
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

LiteratūraKeisti

  • Pivašiūnai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 397 psl.
  • Žalias miškas gyvas: iš Pivašiūnų bažnyčios ir parapijos istorijos / Jonas Kaušyla. – Trakai; Vilnius: Voruta, 1994. – 134 p.: iliustr. – ISBN 9986-510-02-3
  • Pivašiūnai / Vytautas Vitunskas. – Alytus: Alytaus sp., 2000. – 75 p.: iliustr. – ISBN 9986-472-55-5
  • Pivašiūnai ir apylinkės / Vytautas Vitunskas. – Marijampolė: Piko valanda, 2004. – 143 p.: iliustr. – ISBN 9986-875-99-4
  • Pivašiūnai: gyvenvietė, bažnyčia, Dievo Motinos paveikslas / sudarytojas ir fotografas Klaudijus Driskius. – Vilnius: Tautos paveldo tyrimai, 2013. – 255 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95156-4-9

NuorodosKeisti

Aplinkinės gyvenvietės

  BUTRIMONYS – 10 km  
     
     
     
Dusmenys – 8 km
ONUŠKIS – 18 km
Junčionys – 6 km
DAUGAI – 12 km
ALYTUS – 25 km
Kančėnai – 8 km