Senda Berenson Abbott
| Senda Berenson Abbott | |
|---|---|
| |
| 1893 metais | |
| Gimė | 1868 m. kovo 19 d. Butrimonys, Rusijos imperija |
| Mirė | 1954 m. vasario 16 d. (85 metai) Santa Barbara, JAV |
| Veikla | Sportininkė, pedagogė. |
 Vikiteka |
Senda Berenson Abbott |
Senda Berenson Abbott (1868 m. kovo 19 d. Butrimonys, Rusijos imperija – 1954 m. vasario 16 d. Santa Barbaroje, JAV) – pirmoji moterų krepšinio propaguotoja JAV, pirmojo krepšinio vadovėlio moterims autorė. Tituluojama pasaulinio moterų krepšinio motina.[1] Ji yra žinomo dailėtyrininko ir istoriko Bernardo Berensono sesuo, fotografo Berry Berensono ir aktorės bei manekenės Marisos Berenson giminaitė.
.jpg)
.jpg)
Biografija
redaguotiJaunystė
redaguotiSenda Valvrojenskaja gimė 1868 m. kovo 19 d. Butrimonyse. Būdama septynerių 1875 m. kartu su motina Judita ir broliais Bernardu bei Abraomu emigravo į JAV. Metais anksčiau Bostone įsikūrė jos tėvas Albertas. Sulaukęs šeimos jis pareikalavo, kad žmona ir vaikai (Bostone gimė dar dvi dukros: 1878 m. – Elžbieta (Besė), 1880 m. – Rachelė) Valvrojenskių pavardę pakeistų į Berenson ir taip atsisakytų bet kokių sąsajų su žydiška kilme. Tačiau tai padaryti nebuvo lengva, nes šeima gyveno litvakų tirštai apgyvendintame rajone. Nemažai kaimynų buvo iš Butrimonių. Kai gimė Rachelė, Albertas Berensonas priėmė JAV pilietybę.
Vaikystėje Senda buvo silpnos sveikatos. Sportu nesidomėjo. Jai patiko muzika, literatūra, menas. Didelę įtaką paauglystėje Sendai turėjo 11 metų vyresnis brolis Bernardas – baigęs prestižinį Harvardo universitetą 1887 m. birželį jis apsigyveno Paryžiuje. Bernardas teigė siekiąs „tapti ne dailininku, o meno pasaulio dalimi“. Ši brolio idėja Sendai buvo labai patraukli.
1889 m. išvakarėse Senda išsiskyrė su savo draugu Deividu ir puolė rengtis pirmajam pianino rečitaliui. Koncertas buvo sėkmingas. Kai ruošėsi antrajam, smarkiai pablogėjo sveikata, alino stuburo skausmai. Šios aplinkybės privertė Sendą nutraukti pianino studijas Bostono muzikos konservatorijoje. Tą žiemą ji puolė į depresiją, o pavasarį viena draugė patarė Sendai stoti į Gimnastikos mokyklą Bostone. Tam pritarė ir Sendos gydytojas. Per dvejus metus Senda daug sužinojo apie anatomiją, fiziologiją ir higieną.
Moterų krepšinis
redaguotiApie Kanadoje gimusio Jameso Naismitho 1891 m. sukurtą krepšinį S.Berenson sužinojo 1892 m. skaitydama YMCA leidinį „Physical Education“ („Fizinis lavinimas“). S.Berenson, sužinojusi apie naują žaidimą, tuoj pat nuvyko pas J.Naismithą ir gavo jo pritarimą vaikinams skirtą žaidimą pritaikyti ir merginoms. Tai anuomet buvo tiesiog neįtikima, nes merginos nedalyvaudavo komandiniuose žaidimuose.[2]
Jai pasirodė, jog kanadiečio sukurtos žaidimo taisyklės moterims per griežtos. Senda nutarė jas šiek tiek supaprastinti: padalijo aikštelę į tris zonas – saugos, centro ir puolimo. Trys iš devynių žaidėjų visuomet turėjo būti joms paskirtoje dalyje. Kamuolys iš vienos zonos į kitą buvo perduodamas jį pasuojant arba varant. Varyti kamuolio negalima daugiau nei tris kartus jį sumušus į žemę, laikyti rankose – ilgiau nei tris sekundes. Neleidžiama ir plėšti jo iš varžovės glėbio. Po kiekvieno pataikymo į krepšį (tais laikais – šiaudinį) kamuolys išmetamas iš centro. 1899 m. S.Berenson pataisos buvo įteisintos – taisyklės tapo oficialios, vėliau ji aštuoniolika metų jas redagavo. Įdomu, kad, be kelių nereikšmingų pakeitimų, išeivės iš Lietuvos sukurtos taisyklės naudotos iki XX a. 7-ojo dešimtmečio.
1893 m. kovo 22 dieną įvyko pirmosios varžybos tarp Bostono Smith koledžo pirmakursių ir antrakursių. Studenčių žiūrovių į sporto salę sugužėjo daugybė, kai kurios tiesiog kabojo ant turėklų. Vyrai nebuvo įleisti, nes merginos vilkėjo „tik“ kelius siekiančia apranga. Tai buvo istorinis momentas moterų koledže – 24-erių Sendai netrukus buvo pasiūlyta čia dėstyti kūno kultūrą. Per kelerius metus krepšinis pasklido po šalies moterų mokyklas, o S.Berenson pagarsėjo kaip didžiausia jo propaguotoja.
S.Berenson savo knygoje „Basket Ball for Women“ išleistoje Niujorke 1903 m. rašė: „Daugelis mūsų jaunų moterų yra gerai aprūpintos; antra vertus, jos niekada nepatiria tikro gyvenimo džiaugsmo, yra tingios, apatiškos. Leisk tokiai pabandyti šį žaidimą, ir su pirmu kamuolio smūgiu ji užsimirš, po pirmųjų neįprastos mankštos judesių giliai įkvėps oro ir suvirpės nuo malonumo ir džiaugsmo“.
1897 m. kovą Senda laivu išplaukė į Europą. Kelionės tikslas – geriau susipažinti su Stokholmo centrinio karališkojo gimnastikos instituto programa. Trys mėnesiai Švedijoje buvo tarsi pasaka. Į JAV Senda grįžo užsidegusi propaguoti švedų požiūrį į kūno kultūros plėtros svarbą. Švedijoje ji tobulino fechtavimo įgūdžius, o įgytą patirtį grįžusi pritaikė Smith koledže, kur fechtavimo buvo mokoma jau dvejus metus. Koledže ji netrukus įvedė tautinių šokių kursą, o 1901 m. Anglijos ledi Constance Applebee padedama pristatė žolės riedulį. Vėliau ji pritaikė moterims tinklinį. Smith koledže S.Berenson kūno kultūros dėstytoja išdirbo net 19 metų. Nuo 1905 m. iki 1917 m. ji vadovavo JAV moterų krepšinio komitetui.
1911 m. Senda ištekėjo už Herberto Vaughano Abbotto, jis tame pačiame koledže dėstė anglų kalbą. Po kelerių metų pasitraukusi iš Smith koledžo dėmesio sportui neprarado – dirbo fizinio lavinimo direktore Nortamptono Mary A.Burham mokykloje. Sendos vyras mirė 1929 metais. Jai prasidėjo sunkus laikotarpis. Hitleriui atėjus į valdžią ją pasiekdavo neramūs brolio laiškai. 1934 m. Sendos sveikata vėl pablogėjo. Grįžusi iš ligoninės ji nutarė persikelti pas savo seserį Besę į Santa Barbarą Kalifornijoje. 1936 m. mirė brolis Abraomas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Sendą kankino nerimas dėl brolio Bernardo likimo Europoje. Ilgai tylėjęs jis davė žinią – dar gyvas ir sveikas. Karo metu seserys dirbo savanorėmis Raudonajame Kryžiuje. Sendos sveikata prastėjo, mirė nuo infarkto 1954 m. vasario 16 d. Santa Barbaroje.
Įamžinimas
redaguoti- Į 1959 m. įkurtą Krepšinio šlovės muziejų pirmosios moterys įtrauktos tik 1985 metais. Tarp pirmųjų 1985 m. liepos 1 d. įtraukta ir Senda Berenson-Abbott.
- 1987 m. įtraukta į Tarptautinį žydų sporto šlovės muziejų.
- 1999 m. buvo įtraukta į Moterų krepšinio šlovės muziejų.[3][4]
- 2022 m. atidengta skulptūra gimtinėje Butrimonyse (skulp. N. Erminas).
Nuorodos
redaguotiLiteratūra
redaguoti- Grundy, Pamela (2005). Shattering the glass. New Press. ISBN 978-1-56584-822-1.
- Hult, Joan S.; Trekell, Marianna (1991). A Century of women's basketball : from frailty to final four. Reston, Va: National Association for Girls and Women in Sport. ISBN 9780883144909.
- Melnick, Ralph (2007). Senda Berenson : the unlikely founder of women's basketball. Amherst: University of Massachusetts Press. ISBN 978-1558495685.
- David L. Porter, red. (2005). Basketball: A Biographical Dictionary. Greenwood Press. ISBN 978-0-313-30952-6.
- Seelye, Laurenus Clark (1923). The Early History of Smith College:. Houghton Miflin Company.
- Siedentop, Daryl (2009). Introduction to physical education, fitness, and sport (PDF). Boston: McGraw-Hill. ISBN 0073376515. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-06-02. Nuoroda tikrinta 2013-05-09.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Pasaulio moterų krepšinio pradininkė gimė Butrimonyse[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Lietuvos krepšinio pradininkės – moterys“. kauno.diena.lt. 2011-07-25. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
- ↑ „Hall of Famers“. Basketball Hall of Fame. Suarchyvuotas originalas August 31, 2009. Nuoroda tikrinta August 1, 2009.
- ↑ „WBHOF Inductees“. WBHOF. Suarchyvuotas originalas 2017-12-06. Nuoroda tikrinta August 1, 2009.