Atverti pagrindinį meniu

Didžiulis (Alytaus r.)

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Koordinatės: 54°20′14″ š. pl. 24°21′26″ r. ilg. / 54.33722°š. pl. 24.35722°r. ilg. / 54.33722; 24.35722

Didžiulis
Ežero pietinė dalis, nuo Bukaučiškių koplyčios
Ežero pietinė dalis, nuo Bukaučiškių koplyčios
Vieta Alytaus raj., Lietuva
Plotas 9,1 km²
Kranto linijos ilgis 41,63 km
Kilmė Ledyninis
Tūris 0.13 km³
Įteka 10 bevardžių upelių
Išteka Abista

Didžiulis (arba Daugų ežeras) – ežeras pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, prie pat Daugų, Dzūkų aukštumos centrinėje dalyje, hidrografiškai priklauso Merkio baseinui.

IstorijaKeisti

Didžiulio vardu anksčiau buvo vadinama tik pietvakarinė ežero dalis.

Dėl žemių melioravimo 19281931 m. ežero lygis pažemėjo 2 metrais.

1986 – 1989 m. buvo tiriama bendro fosforo ir azoto kiekio kaita Nemuno baseino ežeruose. Pagal išmatuotą biogeninių medžiagų koncentraciją Daugų ežeras buvo priskirtas prie švariausių ežerų.

2004m. bendradarbiaujant su Lietuvos geologijos institutu buvo parengtas ežero batigrafinis žemėlapis.

 
Didžiulis nuo Daugų pusės

DuomenysKeisti

Didžiulis išsiskiria savo dydžiu ir forma iš kitų Dzūkijos ežerų. Jis susidarė ledynams tirpstant ir įgavo labai įdomią konfigūraciją: primena nevisiškai taisyklingą H raidę su kepurėle. Jos abu šonai ištįsę iš šiaurės vakarų į pietryčius. Pietvakarinė ežero dalis 6,5 km, o plotis 1,5 km. Šiaurrytinė – 6,7 km ir 0,5 km. Abi Daugų ežero dalys jungiasi 2,2 km ilgio ir 300–400 m pločio vandens juosta. Ežero krantų ilgis 42 km. Ežere yra 10 nedidelių salų (2 didžiausios 0,53 ha ir 0,23 ha). Ežeras yra 128 m virš jūros lygio. Pietrytiniu krantu eina riba su Varėnos rajonu.

Daugų ežeras yra rininio tipo. Jo dubenį sudaro keturios skirtingos krypties rinos. Dugno reljefą sudaro: daubos, iškilimai, seklumos, salos. Pietvakarinėje ežero dalyje vyrauja 30-40 m gyliai, o didžiausias gylis jos gale 44 m. Vidutinis gylis 13,2 m. Abi ežero šakas jungianti juosta sekli, dugnas lygus. Didžiulio baseino plotas 58 km2 . Ežeras turi pusiasalį vadinamą Kirklių ragu. Daugų ežeras yra pratakinis. Jo pratakumas yra 12 %. Rytuose išteka Abistos upė link čia pat telkšančio Savisto ežero. Į ežerą įteka 10 mažų upelių, kurie neturi pavadinimų. Kai kurie upeliai vasara išdžiūsta. Daugų ežero pakrantėse yra šaltinių, kurie taip pat didina ežero vandens kiekį. Ežeras surenka vandenį iš 64,9 kvadratinių km ploto. Ežero baseine surenkamas vanduo nuteka Abistos upeliu į Varėnę, kuri vėliau vandenį neša į Merkį.

Aukščiausi krantai (20-30 m) yra vakarinėje ir šiaurinėje ežero pusėje, o rytinėje ir pietrytinėje krantai žemesni, vietomis tik keletą metrų. Krantai beveik ištisai apaugę medžiais ir krūmais. Abu ežero pusiasaliai užpelkėję, vietomis sunku praeiti, apaugę mišku (Papiškių miškas), bet yra paplūdimių ir vietų, tinkamų poilsiui, vandens sportui bei turizmui. Ežero pakrantėse yra įsikūrusios kelios kaimo turizmo sodybos, irklavimo bazė, vandens batutų parkas.

Aplink ežerą įsikūrę šie kaimai: Sala, Doškonys, Andriūnai, Papiškiai, Sokonys, Padaugė, Bukaučiškės II, Dvarčėnai, Daugų kaimas. Šiaurine pakrante eina kelias  128  Naujieji ValkininkaiDaugaiAlytus .

Gyvūnija ir augalijaKeisti

Daugų ežere gausu žuvų. Kuojos, karšiai, karpiai, aukšlės, lydekos, ešeriai, stintos, šamai, sykai, lynai, karosai, seliavos, unguriai

Augalija skurdi ir nevienoda. Auga švendrai, meldai, nendrės. Povandeniniai augalai auga iki 7 m gylio. Labiausia paplitę atabrade maurabraginių klasės dumbliai bei vyrauji melsvai žali dumbliai, kurie sukelia vandens “žydėjimą”. Dumbliai ežere sudaro beveik nenutrūkstamą visą ežerą juosiantį povandeninių pievų žiedą. Daugų ežero litoralinėje zonoje yra elodėjų, plūdžių ir kitų augalų. Supelkėjusiose įlankose augalija turtingesnė ir užima didelius plotus, juose ryškios trys augalų juostos: sekliųjų vandenų augalų, nendrių meldų ir makrofitų. Auga nežymios vandens lelijų ir plačialapių plūdžiųjuostos. Ežere rasta apie 650 žiedinių ir sporinių induočių rūšių. Taip pat rasta 76 dekoratyvinės ir kultūrinės rūšys.

ŠaltiniaiKeisti