Apie kaimą Kelmės rajone žr. Žutautai (Kelmė).
Žutautai
{{#if:280
Kryžius Stasio Ruibio (1921–1945) žuvimo vietoje
Žutautai
Žutautai
55°51′00″š. pl. 21°28′23″r. ilg. / 55.850°š. pl. 21.473°r. ilg. / 55.850; 21.473 (Žutautai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų (2021) 95
Vikiteka Žutautai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Žutaũtai
Kilmininkas: Žutaũtų
Naudininkas: Žutaũtams
Galininkas: Žutautùs
Įnagininkas: Žutaũtais
Vietininkas: Žutaũtuose

Žutautai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į pietus nuo Budrių, 4 km į šiaurės rytus nuo Baublių ir 7 km į pietus nuo Kartenos, prie kelio  2222  VėžaičiaiMikoliškiaiKartena . Yra kapinės.

Žutautų kapinės

Etimologija

redaguoti

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Žutautas.

Istorija

redaguoti

Kaimas susiformavo XVI a., valakų reformos metu, priklausė Plungės dvarui. Pirmą kartą Žutautai paminėti 1599 m.[2]. Kaimo žemių pietrytinėje dalyje ganyklose ir miškuose XVIII a. apsigyvenę naujakuriai įkūrė vienkieminį Žutautų užusienį, kuris XIX a. II pusėje tapo savarankišku Žutautų Medsėdžių kaimu.

Pro Žutautus teka Kartenalės I ir Kartenalės II upeliai. Prie Kartenalės I nuo XIX a. stovėjo vandens malūnas, nugriautas XX a. II pusėje. Prie antrosios Kartenalės XIX a. buvo įkurtas Žutautų palivarkas. Nuo XIX a. kaimo centre stovėjo koplytėlė su šventųjų skulptūrėlėmis. 1861 m. buvo 18,[3] 1923 m. – 50 ūkių.[4] Ūkių skaičiumi Kartenos valsčiuje Žutautai nusileido tik Kartenai, Kūlupėnams, Baubliams ir Dauginčiams.

Kaimą supo miškai, priklausę kunigaikščiams Oginskiams, grafams Pliateriams, Mikoliškių dvarininkams Bronišams, Mišučių bajorams Mongirdams ir generolui Vyšomirskiui iš Lukauskių dvarelio. Lietuvos žemės reformos metu dalis miškų buvo nusavinta, išdalinta naujakuriams arba perduota Plungės, vėliau – Kretingos miškų urėdijai.

Po II pasaulinio karo Žutautų miškuose veikė Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanai. Jų gretas papildė žutautiškiai broliai Vytautas ir Vladas Lukauskai, Juozas Baltuonis, Adolfas Kupšys ir kiti. Pirmieji trys žuvo, o A. Kupšys amnestavosi, buvo partizanų ryšininkas. Partizanus rėmė Edvardas Raišuotas, Albinas Šlušnys. Juos 1953 m. enkavedistai suėmė ir išsiuntė į Rusijos lagerius.

1945 m. sausio 1 d. NKVD kareiviai nušovė nuo tarnybos okupacinėje armijoje besislapstantį partizaną Stasį Ruibį,[5] o tėvų sodybą sudegino. 19481952 m. į Sibirą ištremti 27 žmonės: Bronislava Anužienė, Petro Bernoto, Prano Dauginčio, Antano Lubio, Antano Puplesio, Juozo Raišučio, Vlado Rimkaus, Petro Šakinio šeimas, Apolinaras ir Stasys Stopeliai, Elena Lukauskienė su anūke Rūta.[6]

1949 m. kaime įsikūrė kolūkis, kuris vėliau buvo prijungtas prie kaimyninio „Jaunosios gvardijos“ kolūkio, o Žutautai liko pagalbinė kolūkio gyvenvietė. Pokariu įkurta Žutautų pradinė mokykla. 19741983 m. etnoarchitektūrinėje sodyboje veikė liaudies buities muziejus, įkurtas kolūkio pirmininko Mečislovo Navajausko iniciatyva.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191940 m. Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
19411944 m. Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
19441950 m. Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 m. Baublių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531963 m. Baublių apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2021 m.
1861 m. 1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1979 m.sur.[11]
277 371 305 148 175 175
1987 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] -
164 144 145 128 95 -

Žymūs žmonės

redaguoti

Kultūros paveldas

redaguoti

Žutautų miške prie kelio į Bumbulius išliko Žutautų senosios kapinės (XVIXIX a.).

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 4, p. 690
  3. Aфанасьевъ Д. Maтериалы для географіи и cтaтиcтики Pocciи (Koвeнcкaя гyбepнiя). – Caнктъ-Пeтepбypг, 1861, т. 4, c. 739
  4. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925, p. 114
  5. Lietuvos gyventojų genocidas, 1944–1947. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002, t. 2 (K-S), p. 938
  6. 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, t. 1, p. 424–458
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. ŽutautaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 938 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Žutautai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 690
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  17. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1923) // Viešoji įstaiga Versmės leidykla

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  RAGUVIŠKIAI – 5,3 km
Kačaičiai – 3 km
KARTENA – 7 km
Budriai – 3 km
Bumbuliai – 1,8 km  
Kalno Grikštai – 4,2 km
     
     
     
Žutautų Medsėdžiai – 1,5 km
Baubliai – 4 km Utriai – 4 km Mikoliškiai – 4 km