Viduriniai Rytai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Viduriniai Rytai

Plotas	7 207 575 km²
Gyventojų	371 000 000 (2010)
Valstybės	JT valstybės narės (16) Bahreinas Kipras Egiptas Iranas Irakas Izraelis Jordanija Kuveitas Libanas Omanas Kataras Saudo Arabija Sirija Turkija Jungtiniai Arabų Emyratai Jemenas JT valstybė stebėtoja (1) Palestina Ginčytinas statusas (1) Šiaurės Kipro Turkų Respublika
Kalbos	60 kalbų Oficialios kalbos Arabų Anglų Graikų Hebrajų Kurdų Persų Turkų
Laiko juostos	UTC+2, UTC+3, UTC+3:30, UTC+4, UTC+4:30
Didžiausi miestai	Kairas Teheranas Stambulas Bagdadas Džida Rijadas

Viduriniai Rytai – politinis ir kultūrinis regionas Azijos pietvakariuose. Regiono pagrindą sudaro teritorija tarp Viduržemio jūros ir Persijos įlankos, taip pat Anatolijos, Arabijos ir Sinajaus pusiasaliai.

Senovėje Viduriniuose Rytuose iškilo pirmieji pasaulio miestai ir gimė viena iš didžiųjų religijų – islamas. Dauguma gyventojų musulmonai, labiausiai paplitusi kalba – arabų. Pastarąjį dešimtmetį regione nesibaigia alinantys karai ir konfliktai. XX a. viduryje palei Persijos įlanką buvo atrasti naftos telkiniai. Šiuo metu daugeliui regiono šalių nafta yra pagrindinis pajamų šaltinis.

Valstybės Viduriniuose RytuoseKeisti

Naftos gavybaKeisti

Daugiau kaip 65 % pasaulio naftos priklauso Viduriniams rytams; regione išsiurbiama trečdalis naftos, per dieną išgaunamos pasaulyje. Prieš tai atsilikę Viduriniai rytai iš naftos suklestėjo, išaugo tarptautinis regiono vaidmuo ir jo įtaka pasaulio reikalams.

Naftos gavyba Viduriniuose Rytuose:

Jemenas ir Bahreinas: 1,3 %
Irakas: 2,5 %
Kataras: 2,6 %
Omanas: 4 %
Kuveitas: 10,5 %
JAE (Jungtiniai Arabų Emyratai): 13 %
Iranas: 19,5 %
Saudo Arabija: 46,6 %

GeografijaKeisti

Išskyrus derlingus plotus Tigro ir Eufrato slėniuose, pajūryje ir retose oazėse, kone visi Viduriniai Rytai – tai įkaitusios akmenų arba smėlio dykros, tarp jų ir plati Ar Rub al Chali smėlynų dykuma. Dalį Vidurinių Rytų užima akmeningos plynės: didžiulis karštis, sausvėjai ir retkarčiais užeinančios liūtys su audra paliko plikas uolienas. Dauguma dykumų plotų negyvenami dėl vandens stygiaus.

Viduriniuose Rytuose didelę teritorijos dalį užima dykumos.

Viduriniai Rytai turi sparčiausiai pasaulyje augančių didmiesčių. Taip yra dėl milžiniškų turtų, kuriuos atnešė nafta, ir gyventojų skaičiaus didėjimo. Miestai statomi Vakarų pavyzdžiu: juose pilna gyvenamųjų ir firmų dangoraižių iš stiklo, plieno ir betono.

Ilgiausia upė Viduriniuose Rytuose: Eufratas (Irakas, Sirija) – 2815 km.
Aukščiausias taškas: Demavendo ugnikalnis (Iranas) – 5671 m.
Didžiausias pasaulyje naftos telkinys: Gavaras (Saudo Arabija) – 8400 km².

KaraiKeisti

Pastarąjį dešimtmetį Viduriniuose Rytuose per nesibaigiančius karus žuvo tūkstančiai žmonių. 1980 m. užsitęsę sienos konfliktai ir konkurencija tarp Irano ir Irako prasiveržė karu, kuris baigėsi 1988 m. 1990 m. prasidėjo Persijos įlankos karas: Irakas užpuolė Kuveitą; turėjo įsikišti tarptautinės pajėgos, vadovaujamos JAV. Daugelis Vidurinių Rytų šalių palyginti jaunos, susikūrusios XX a., regioną pasidalijus Vakarų valdovams. Dėl šio dirbtinio padalijimo, dažnai napakankamai apibrėžto, kilo daugybė konfliktų, ypač tarp tarp Irako ir jo kaimynų.

IslamasKeisti

Islamas kilo Viduriniuose Rytuose VI a. ir tebėra vyraujanti regiono religija. musulmonai, islamo išpažinėjai, tiki vieną Dievą, Alachą, ir jo pranašą Mahometą. Mahometas gimė Mekoje, kuri yra dabartinėje Saudo Arabijoje.