Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose agentūra
United Nations Relief and Works Agency for Palestine Refugees in the Near East
SantrumpaUNRWA
Įkurta1949 m. gruodžio 8 d. (1949-12-08)
TipasJungtinių Tautų programa
BūstinėAmanas, Jordanija
Gaza, Palestina
Generalinis komisarasPhilippe Lazzarini
HoldingasJT Generalinė Asamblėja
Biudžetas806 mln. $ (2020)[1]
Darbuotojų30 000[2]
Tinklalapiswww.unrwa.org

Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose agentūra (UNRWA, angl. United Nations Relief and Works Agency for Palestine Refugees in the Near East) – Jungtinių Tautų agentūra, skirta palestiniečių pabėgėliams remti.[2] UNRWA įgaliojimai apima palestiniečius, pabėgusius arba ištremtus po 1948–1949 m. arabų–Izraelio karo ir vėlesnių konfliktų.[3][4][5] 2019 m. daugiau nei 5,6 mln. palestiniečių UNRWA buvo užregistruoti kaip pabėgėliai.[6]

UNRWA 1949 m. įsteigė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (JTGA), siekdama teikti darbą ir paramą palestiniečiams, kurie pabėgo ar buvo ištremti po 1948 m. karo.[2] Pagalba teikta žydų ir arabų Palestinos pabėgėliams Izraelyje, kol pastarojo vyriausybė 1952 m. perėmė atsakomybę už juos.[7][8][9] UNRWA, kaip JTGA pagalbinės institucijos, įgaliojimai pratęsiami kas trejus metus (paskutinį kartą – iki 2026 m. birželio 30 d.).[10]

UNRWA dirba daugiau nei 30 000 darbuotojų, dauguma jų yra palestiniečių pabėgėliai, ir nedidelis skaičius užsieniečių.[11] UNRWA įkurta teikti darbą ir pagalbą, tačiau vėliau imta teikti švietimo, sveikatos apsaugos ir socialines paslaugas.[2] UNRWA veikla suskirstyta į penkias sritis: Jordanijos, Libano, Sirijos, Gazos Ruožo ir Vakarų Kranto (įskaitant Rytų Jeruzalę).[12] Pagalbą palestiniečių pabėgėliams už šių penkių sričių ribų teikia Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (JTVPK).[13]

UNRWA – vienintelė JT agentūra, skirta padėti konkretaus regiono ar konflikto pabėgėliams.[14] Ji skiriasi nuo JTVPK, įkurto 1950 m., padedančio visiems pabėgėliams pasaulyje. Skirtingai nei UNRWA, JTVPK turi specialų įgaliojimą rūpintis pabėgėlių grįžimu į buvusią gyvenamąją vietą ir (arba) įkurdinti naujose vietose.[15][16]

Istorija ir veikla redaguoti

Įkūrimas redaguoti

 
Palestiniečių pabėgėliai, paliekantys Galilėją, 1948 m.

1948 m. gegužės 15 d. prasidėjęs arabų ir Izraelio karas sukėlė masinį Palestinos arabų išsikėlimą.[2] Lapkričio 19 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, siekdama suteikti skubią pagalbą Palestinos pabėgėliams, priėmė rezoliuciją Nr. 212(III), kuria įsteigta JT Pagalba Palestinos pabėgėliams (UNRPR).[17] Reaguodama į politinius konflikto aspektus, mažiau nei po mėnesio Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 194, kuria įsteigta Jungtinių Tautų Palestinos sutaikymo komisija (UNCCP). Ji, bendradarbiaudama su UNRPR, buvo įgaliota padėti pasiekti galutinį kariaujančių šalių susitarimą, įskaitant „pabėgėlių repatriacijos, persikėlimo ir ekonominės bei socialinės reabilitacijos palengvinimą“.[17] Iki to laiko daugiau nei 700 000 žmonių buvo priversti išsikelti.[18]

Negalėdama išspręsti „Palestinos klausimo“, kuriam reikėjo politinių sprendimų, viršijančių jos įgaliojimus, UNCCP rekomendavo sukurti „Jungtinių Tautų agentūrą, skirtą tęsti pagalbą ir sukurti darbo vietų“, kol laukiama galutinio sprendimo.[17] Remdamasi šia rekomendacija ir rezoliucijos Nr. 194, susijusios su pabėgėliais, 11 punktu, 1949 m. gruodžio 8 d. Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 302(IV), kuria įsteigta Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose agentūra (UNRWA).[19] Rezoliucija priimta be prieštaravimų: jai pritarė Izraelis ir arabų valstybės, o susilaikė tik sovietinis blokas ir Pietų Afrika.[20]

UNRWA, pakeitusi UNRPR, gavo įgaliojimus teikti humanitarinę pagalbą, bet privalėjo veikti neutraliai.[21] Veiklą pradėjo 1950 m.[2] Iš pradžių teikė darbą ir paramą.[21] Netrukus UNRWA įgaliojimai buvo išplėsti ir imta teikti švietimo, sveikatos apsaugos, humanitarinės pagalbos ir socialines paslaugas.[2][17]

Pabėgėlio apibrėžimas redaguoti

UNRWA pabėgėlį apibrėžia šitaip:[22]

Palestinos pabėgėliai yra „asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Palestina nuo 1946 m. ​​birželio 1 iki 1948 m. gegužės 15 d. ir kurie dėl 1948 m. konflikto prarado namus bei pragyvenimo šaltinius“.

Struktūra ir įgaliojimai redaguoti

UNRWA yra pagalbinis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos organas, įsteigtas pagal JT Chartijos 7 straipsnio II dalį ir 22 straipsnį.[23] UNRWA tiesiogiai pavaldi Generalinei Asamblėjai.[24] UNRWA įgaliojimų ribas pirmiausia nustato Generalinės Asamblėjos rezoliucijos.[2][24] Įgaliojimai dar gali būti formuojami JT generalinio sekretoriaus.[24] Generalinė Asamblėja kasmet priima keletą rezoliucijų, reglamentuojančių UNRWA atsakomybę, funkcijas ir biudžetą.[2] Kadangi UNRWA yra laikina organizacija,[24] jos įgaliojimai pratęsiami kas trejus metus (2023 m. spalio 30 d. pratęsti iki 2026 m. birželio 30 d.).[10][25]

UNRWA vadovauja generalinis komisaras – JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas, atsakingas už agentūros veiklą.[24][26] Generalinis komisaras, vadovaudamasis vidaus taisyklėmis ir reglamentais, atrenka ir skiria UNRWA darbuotojus, tiesiogiai atsiskaito Generalinei Asamblėjai.[24] UNRWA veikla suskirstyta į penkias sritis: Jordanijos, Sirijos, Libano, Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo. Kiekvienai iš veiklos sričių vadovauja direktorius, atsakingas už humanitarinės pagalbos paskirstymą ir visų UNRWA operacijų priežiūrą.[2] Agentūros būstinės įsikūrusios Gazos Ruože ir Amane (čia dirba generalinio komisaro pavaduotojas, kuris administruoja departamentų veiklą, pvz., švietimą, sveikatos apsaugą ir finansus).[27]

UNRWA – didžiausia Jungtinių Tautų agentūra, kurioje dirba daugiau nei 30 000 darbuotojų (iš jų 99 % yra palestiniečiai).[28][29]

Patariamoji komisija redaguoti

UNRWA generaliniam komisarui padeda Patariamoji komisija.[30] Narystė suteikiama priimant Generalinės Asamblėjos rezoliucijas.[2] Patariamojoje komisijoje dalyvauja palestiniečių pabėgėlius priimančios šalys (Jordanija, Sirija, Libanas) ir 26 pagrindinės UNRWA donorės ir šalininkės.[2] Nuo 2005 m. stebėtojo statusą turi Palestina, Europos Sąjunga ir Arabų valstybių lyga, nuo 2019 m. – Islamo bendradarbiavimo organizacija.[31]

Patariamosios komisijos nariai: Jordanija, Sirija, Egiptas, Prancūzija, Turkija, Jungtinė Karalystė, JAV (nuo 1949), Belgija, Libanas (nuo 1953), Japonija (nuo 1973), Australija, Kanada, Danija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Saudo Arabija, Ispanija, Švedija, Šveicarija (nuo 2005), Suomija, Airija (nuo 2008), Kuveitas (nuo 2010), Liuksemburgas (nuo 2012), Kazachstanas (nuo 2013), Brazilija, JAE (nuo 2014), Kataras (nuo 2018).[31]

Veiklos teritorija redaguoti

 
UNRWA veiklos teritorija, 2017 m.

UNRWA teikia pagalbą palestiniečių pabėgėliams, gyvenantiems 58 pabėgėlių stovyklose Jordanijoje, Libane, Sirijoje, Vakarų Krante ir Gazos Ruože.[32] 2019 m. UNRWA buvo užregistruoti daugiau nei 5,6 mln. pabėgėlių.[33]

UNRWA veiklos teritorija (2017)
Valstybė Stovyklos Pabėgėliai
  Jordanija 10 2 286 643
  Gazos Ruožas 8 1 435 616
  Vakarų Krantas 19 997 173
  Sirija 9 618 128
  Libanas 12 532 173
Iš viso 58 5 869 733

Finansavimas redaguoti

UNRWA veikla finansuojama savanoriškais Jungtinių Tautų narių (daugiausia Europos valstybių ir JAV) įnašais.[2] 2020 m. UNRWA biudžetą sudarė 806 mln. JAV dol.[1]

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 UNRWA (August 2020). „HOW WE SPEND FUNDS“. UNRWA. United Nations.
  2. 2,00 2,01 2,02 2,03 2,04 2,05 2,06 2,07 2,08 2,09 2,10 2,11 2,12 „UNRWA“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-08-14. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)
  3. Dowty, Alan (2012), Israel/Palestine, Polity, p. 243, ISBN 9780745656113 
  4. UNRWA in Figures Archyvuota kopija 8 January 2021 iš Wayback Machine projekto..
  5. „Consolidated Eligibility and Registration Instructions“ (PDF). UNRWA.
  6. „Frequently asked questions“. UNRWA (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-08-09.
  7. Lance Bartolomeusz. „The mandate of UNRWA at sixty“. Refugee Survey Quarterly. 28 (2 & 3): 452–474.
  8. UN General Assembly, Annual Report of the Director of the United Nations Relief and Works Agency for Palestine Refugees in the Near East, covering the period 1 July 1951 to 30 June 1952. Seventh Session, Supplement No. 13 (A/2171) 1952. "Late in June, an agreement was concluded with Israel whereby that Government assumed responsibility for the care of the remaining 19,000 refugees in that country as of 1 July 1952."
  9. Howard Adelman, Elazar Barkan (28 June 2011). No Return, No Refuge: Rites and Rights in Minority Repatriation. Columbia University Press. p. 12. ISBN 978-0-231-15336-2.
  10. 10,0 10,1 Heaney, Christopher. „UN General Assembly Renews UNRWA Mandate - Press Release“. Question of Palestine (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2023-10-30.
  11. „Working at UNRWA“. UNRWA.
  12. UNRWA & UNHCR 2007, p. 2,4.
  13. UNRWA & UNHCR 2007, p. 3,11: "The vast majority of Palestinian refugees fall under the UNRWA mandate, but there is still a large number living in other countries of the region, such as the Gulf States, Egypt, Iraq or Yemen, or further afield in Australia, Europe and America."
  14. Refugees, United Nations High Commissioner for. „UNHCR - The UN Refugee Agency“.
  15. „Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-08-14. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)
  16. Miller, Elhanan (June 2012). „Palestinian Refugees and the Israeli-Palestinian Peace Negotiations“ (PDF). International Centre for the Study of Radicalisation and Political Violence. Suarchyvuotas originalas (PDF) 7 February 2016. Nuoroda tikrinta 17 January 2015. „To use a trite image, while UNHCR strives to give its refugees fishing rods, UNRWA is busy distributing fish“
  17. 17,0 17,1 17,2 17,3 „Evolution of UNRWA's mandate to Palestine refugees - Statement of Commissioner-General“. United Nations (amerikiečių anglų). 2003-09-21. Nuoroda tikrinta 2022-08-03.
  18. „Who We Are UNRWA“. UNRWA (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-08-18.
  19. „General Assembly Resolution 302“. UNRWA.
  20. Khouri, Fred (1985). The Arab–Israeli Dilemma (3rd leid.). Syracuse University Press. pp. 129–130. ISBN 0-8156-2340-2.
  21. 21,0 21,1 „Resolution 302“. UNRWA (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-08-18.
  22. „UNRWA's Frequently Asked Questions“. United Nations. Nuoroda tikrinta 2007-11-20.
  23. Secretary-General’s Bulletin, "Organization of the United Nations Relief and Works Agency for Palestine Refugees in the Near East", UN Doc. ST/SGB/2000/6, 17 Feb. 2000, note 1; W. Dale, "UNRWA – A Subsidiary Organ of the UN", International & Comparative Law Quarterly, Vol. 23, 1974, 582–83; D. Sarooshi, "The Legal Framework Governing United Nations Subsidiary Organs", British Yearbook of International Law, Vol. 67, 1997, 413–78.
  24. 24,0 24,1 24,2 24,3 24,4 24,5 Lance Bartholomeusz, THE MANDATE OF UNRWA AT SIXTY Archyvuota kopija 31 October 2020 iš Wayback Machine projekto., p. 454.
  25. „Frequently asked questions“. UNRWA (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-08-13.
  26. „UNRWA Commissioner-General“. UNRWA (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-08-13.
  27. „LENI STENSETH APPOINTED DEPUTY COMMISSIONER-GENERAL OF THE UNITED NATIONS RELIEF AND WORKS AGENCY FOR PALESTINE REFUGEES IN THE NEAR EAST“. UNRWA (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-08-13.
  28. „UNRWA in Figures“ (PDF). 2009-08-11. Suarchyvuotas originalas (PDF) 11 August 2009. Nuoroda tikrinta 2023-04-10.
  29. „Please Login UNRWA“. www.unrwa.org. UNRWA. Suarchyvuota iš originalo 2014-08-13. Nuoroda tikrinta 2023-04-10.
  30. „Assistance to Palestine refugees“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 18 May 2015. Nuoroda tikrinta 2023-04-10.
  31. 31,0 31,1 „Members of the Advisory Commission – UNRWA“ (PDF).
  32. UNRWA Annual Operational report 2019 for the Reporting period 01 January – 31 December 2019, pages 168-169, "Infrastructure and Camp Improvement Statistics"
  33. „Palestine Refugees“. United Nations. Nuoroda tikrinta 2014-08-15.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti