Sauseriai

Portal.svg
Sauseriai
[[Vaizdas:|270px]]

Sauseriai
Koordinatės 55°57′50″š. pl. 21°32′10″r. ilg. / 55.964°š. pl. 21.536°r. ilg. / 55.964; 21.536 (Sauseriai)Koordinatės: 55°57′50″š. pl. 21°32′10″r. ilg. / 55.964°š. pl. 21.536°r. ilg. / 55.964; 21.536 (Sauseriai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kūlupėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 29 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Sauseriaĩ
Kilmininkas: Sauserių̃
Naudininkas: Sauseriáms
Galininkas: Saũserius
Įnagininkas: Sauseriaĩs
Vietininkas: Sauseriuosè

Sauseriai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į rytus nuo Kūlupėnų, Minijos dešiniajame ir Salanto kairiajame krantuose.

IstorijaKeisti

Minijos ir Salanto santakoje pirmieji gyventojai pasirodė prieš 3000–3500 metų. Apie tai liudija 1936 m. rastas akmeninis laivinis kovos kirvis[2]. Priešistoriniais laikais Minija ir jos intakas Salantas buvo svarbus prekybos kelias, jungęs KartenosSalantų apylinkes su kitais regionais. Apie tai byloja 1975 m. prie Salanto aptiktas žalvarinis įmovinis kirvis su ąsele, priskiriamas Žygaičių tipui ir datuojamas 700–550 m. pr. m. e.[3] Manoma, kad Sauserius jis pasiekė iš Sembos pusiasalio arba Nemuno žemupio.

Nuolatos žmonės Sauseriuose gyveno nuo I tūkstantmečio–II tūkstantmečio po Kristaus pradžios. Tuo metu prie Minijos jie supylė piliakalnį, o prie Salanto įsirengė kapinyną, kurio centrinėje dalyje XVIXVIII a. veikė kaimo senosios kapinės.

XVI a. antroje pusėje, po valakų reformos šiose žemėse susiformavo Grabšyčių kaimas. Kaimo pietvakariniame pakraštyje, abipus Minijos ir netoli santakos su Salantu XIX a. įsikūrė Grabšyčių užusienis.

Panaikinus baudžiavą, geriausias kaimo žemes grafai Pliateriai pasiliko sau, o joms administruoti pastatė Grabšyčių palivarką. Šiaurinėje kaimo dalyje buvusias žemes išpardavė iš baudžiavos paleistiems 93 valstiečiams, kurie mokėjo grafams išperkamuosius žemės mokesčius.

1923 m. Grabšyčių palivarke buvo 10 kiemų[4]. Vykdant Lietuvos žemės reformą palivarkas buvo išparceliuotas kumečiams ir Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams, o už Minijos buvusi žemė prijungta prie Dauginčių kaimo. Naujakuriai savo gyvenvietę 1926 m. pavadino Sauserių kaimu. Taip jie pagerbė kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės ties Širvintomis žuvusį buvusį Gaudučių palivarko kumetį, 4-ojo pėstininkų pulko jaunesnįjį puskarininkį Joną Sauserį.

Sauserių kaimo sodybos išsimėčiusios Minijos ir Salanto pakrančių aukštumose ir Salanto slėnyje, taip pat abipus Prancūzkeliu vadinamo Kūlupėnų-Prystovų kelio. Pasakojama, kad kelią 1812 m. supylė Napoleono kareiviai, siekdami sujungti PlungėsKretingos ir KretingosSalantų kelius. Kaimo vakariniame-šiaurės vakariniame pakraštyje stūkso Tamožinės miškas. Rytuose nuo Prystovų kaimo Sauserius skiria Minijos intakas Mišupė.

Sauserių šiaurine dalimi 19311932 m. buvo nutiesta Kretingos–Telšių geležinkelio linija.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861-1915 m. Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915-1918 m. Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Oberosto Lietuvos sritis
1919-1940 m. Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1940-1941 m. Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, TSRS
1941-1944 m. Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Ostlando Lietuvos generalinė sritis
1944-1950 m. Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, TSRS
1950-1953 m. Salantų rajonas, Klaipėdos sritis
1953-1959 m. Kūlupėnų apylinkė, Salantų rajonas
1959-1995 m. Kūlupėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
62 159 168 62 41 39 29


Žymūs žmonėsKeisti

Grabšyčių dvare gyveno kumetis, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Jonas Sauseris, žuvęs kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės.

Kultūros paveldasKeisti

Kaimo žemėse prie Minijos stūkso Sauserių piliakalnis (I tūkstantmetis – XIII a.), o prie Salanto upės – Sauserių kapinynas (II-XIII a.) ir Grabšyčių senosios kapinės (XVI-XIX a.).

Kaime yra 2 registrinės koplytėlės, pastatytos ant žemės, ir 3 saugotinos koplytėlės medyje. Pokariu nukentėjusiam kaimui atminti 1990 m. meistras S. Lubys atnaujino pakelėje stovinčią koplytėlę, šalia kurios pastatė ornamentuotą kryžių. Minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, kaime 2009 m. atidengtas paminklinis akmuo kariui savanoriui Jonui Sauseriui. Paminklas pastatytas J. Sauserio sesers Onos Sauserytės-Lubienės vaikų Antano, Petro, Justino, Bronės ir Stanislovo iniciatyva.[6]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 1. Vilnius, 1974, p. 177, nr. 1702
  3. Григалавичене Е., Мяркявичюс А. Древнейшие металлические изделия в Литве. Вильнюс, 1980, c. 88
  4. Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, p. 114
  5. SauseriaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 167 psl.
  6. Aldona Karečkaitė. Atidengtas paminklinis akmuo. – Pajūrio naujienos, 2009, gruod. 18

NuorodosKeisti

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Tinteliai – 2,3 km Kūlsodis – 2,4 km Stropeliai – 2,45 km  
KŪLUPĖNAI – 3,4 km
     
     
     
Prystovai – 2,75 km
Sakuočiai – 1,6 km Dauginčiai – 1,8 km Cigonaliai – 2,5 km