Sauseriai
Šis straipsnis apie kaimą Kretingos rajone. Apie kaimą Klaipėdos rajone skaitykite straipsnyje Sauseriai (Klaipėda).
| Sauseriai | ||
|---|---|---|
  Sauseriai |
||
| 55°57′50″š. pl. 21°32′10″r. ilg. / 55.964°š. pl. 21.536°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kūlupėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 35 | |
Sauseriai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į rytus nuo Kūlupėnų, Minijos dešiniajame ir Salanto kairiajame krantuose. Kultūros paveldas:
- Kaimo žemėse prie Minijos stūkso Sauserių piliakalnis (I tūkstantmetis – XIII a.), o prie Salanto upės – Sauserių kapinynas (II-XIII a.) ir Grabšyčių senosios kapinės (XVI-XIX a.).
- Kaime yra 2 registrinės koplytėlės, pastatytos ant žemės, ir 3 saugotinos koplytėlės medyje. Pokariu nukentėjusiam kaimui atminti 1990 m. meistras S. Lubys atnaujino pakelėje stovinčią koplytėlę, šalia kurios pastatė ornamentuotą kryžių. Minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, kaime 2009 m. atidengtas paminklinis akmuo kariui savanoriui Jonui Sauseriui. Paminklas pastatytas J. Sauserio sesers Onos Sauserytės-Lubienės vaikų Antano, Petro, Justino, Bronės ir Stanislovo iniciatyva.[2]
Etimologija redaguoti
Kaimo vardas – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Sauseris. Taip gyventojai pagerbė kovose dėl Nepriklausomybės ties Širvintomis žuvusį buvusį Gaudučių palivarko kumetį, 4-ojo pėstininkų pulko jaunesnįjį puskarininkį Joną Sauserį.
Istorija redaguoti
Minijos ir Salanto santakoje pirmieji gyventojai pasirodė prieš 3000–3500 metų. Apie tai liudija 1936 m. rastas akmeninis laivinis kovos kirvis[3]. Priešistoriniais laikais Minija ir jos intakas Salantas buvo svarbus prekybos kelias, jungęs Kartenos–Salantų apylinkes su kitais regionais. Apie tai byloja 1975 m. prie Salanto aptiktas žalvarinis įmovinis kirvis su ąsele, priskiriamas Žygaičių tipui ir datuojamas 700–550 m. pr. m. e.[4] Manoma, kad Sauserius jis pasiekė iš Sembos pusiasalio arba Nemuno žemupio.
Nuolatos žmonės Sauseriuose gyveno nuo I tūkstantmečio–II tūkstantmečio po Kristaus pradžios. Tuo metu prie Minijos jie supylė piliakalnį, o prie Salanto įsirengė kapinyną, kurio centrinėje dalyje XVI–XVIII a. veikė kaimo senosios kapinės.
XVI a. antroje pusėje, po valakų reformos šiose žemėse susiformavo Grabšyčių kaimas. Kaimo pietvakariniame pakraštyje, abipus Minijos ir netoli santakos su Salantu XIX a. įsikūrė Grabšyčių užusienis.
Panaikinus baudžiavą, geriausias kaimo žemes grafai Pliateriai pasiliko sau, o joms administruoti pastatė Grabšyčių palivarką. Šiaurinėje kaimo dalyje buvusias žemes išpardavė iš baudžiavos paleistiems 93 valstiečiams, kurie mokėjo grafams išperkamuosius žemės mokesčius.
1923 m. Grabšyčių palivarke buvo 10 kiemų[5]. Vykdant Lietuvos žemės reformą palivarkas buvo išparceliuotas kumečiams ir Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams, o už Minijos buvusi žemė prijungta prie Dauginčių kaimo. Naujakuriai savo gyvenvietę 1926 m. pavadino Sauserių kaimu, pagerbdami buvusį Gaudučių palivarko kumetį, puskarininkį Joną Sauserį.
Sauserių kaimo sodybos išsimėčiusios Minijos ir Salanto pakrančių aukštumose ir Salanto slėnyje, taip pat abipus Prancūzkeliu vadinamo Kūlupėnų-Prystovų kelio. Pasakojama, kad kelią 1812 m. supylė Napoleono kareiviai, siekdami sujungti Plungės–Kretingos ir Kretingos–Salantų kelius. Kaimo vakariniame-šiaurės vakariniame pakraštyje stūkso Tamožinės miškas. Rytuose nuo Prystovų kaimo Sauserius skiria Minijos intakas Mišupė.
Sauserių šiaurine dalimi 1931–1932 m. buvo nutiesta Kretingos–Telšių geležinkelio linija.
Gyventojai redaguoti
 | |||||||||
| 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 62 | 159 | 168 | 62 | 41 | 39 | 29 | 35 | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės redaguoti
- Grabšyčių dvare gyveno kumetis, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Jonas Sauseris, žuvęs kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Aldona Karečkaitė. Atidengtas paminklinis akmuo. – Pajūrio naujienos, 2009, gruod. 18
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 1. Vilnius, 1974, p. 177, nr. 1702
- ↑ Григалавичене Е., Мяркявичюс А. Древнейшие металлические изделия в Литве. Вильнюс, 1980, c. 88
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, p. 114
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Sauseriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 167 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos redaguoti
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Tinteliai – 2,3 km | Kūlsodis – 2,4 km | Stropeliai – 2,45 km |
| |||||||
| KŪLUPĖNAI – 3,4 km |
|
Prystovai – 2,75 km | |||||||||
| Sakuočiai – 1,6 km | Dauginčiai – 1,8 km | Cigonaliai – 2,5 km | |||||||||
