Prystovai

Portal.svg
Prystovai
Prystovai kaimas 2014.JPG
Kaimo vaizdas iš pietryčių pusės

Prystovai
Koordinatės 55°57′22″š. pl. 21°33′50″r. ilg. / 55.956°š. pl. 21.564°r. ilg. / 55.956; 21.564 (Prystovai)Koordinatės: 55°57′22″š. pl. 21°33′50″r. ilg. / 55.956°š. pl. 21.564°r. ilg. / 55.956; 21.564 (Prystovai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kūlupėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 11 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka PrystovaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Prystõvai

Prystovai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje, 5 km į rytus nuo Kūlupėnų, Minijos dešiniajame krante, prie santakos su Mišupe.

GeografijaKeisti

 
Prystovų senosios kapinės

Kaimo žemės plyti dešiniajame Minijos krante ir abipus jos dešiniojo intako Mišupės. Šiauriniu pakraščiu praeina kelias, jungiantis kaimą su seniūnijos administraciniu centru Kūlupėnais. Kitas, retai naudojamas keliukas, veda link Šateikių geležinkelio stoties. Ties Prystovais Minijos upė daro platų vingį, kurio slėnyje stūkso nenaudojamos kaimo kapinės su koplytėle ir dviem kaltiniais kryžiais. Priešingame Minijos krante aukštumos skardyje atsiveria Dauginčių atodanga. Kita Minijos pakrantės atodanga atsidengusi kaimo pietvakariniame pakraštyje, Minijos ir Mišupės santakos aukštumoje, vadinamoje Pilale. Manoma, kad čia seniau stūksojo piliakalnis, kuri Minija nuplovė. Vakariniame, šiaurės vakariniame ir šiauriniame kaimo pakraštyje abipus Mišupės auga miškai. Į rytus nuo kaimo praeina administracinė riba tarp Kretingos ir Plungės rajonų savivaldybių. Ties šiauriniu pakraščiu praeina geležinkelis Vilnius–Klaipėda. Prystovai vakaruose ribojasi su Sauseriais, šiaurėje – Stropeliais, rytuose – Bulikais. Pietuose Minijos upė kaimą skiria nuo Cigonalių, o pietvakariuose – nuo Dauginčių.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Nasrėnai – 5 km SALANTAI – 11 km
Stropeliai
Sėleniai – 5 km
ŠATEIKIAI – 7 km
 
Sauseriai
KŪLUPĖNAI – 5 km
     
     
     
Bulikai
Papieviai – 3 km
Dauginčiai – 2 km
KARTENA – 8 km
Cigonaliai – 1 km Dyburiai – 3 km
Aleksandravas – 5 km

IstorijaKeisti

Vaizdingos Minijos ir Mišupės santakos pakrantės nuo seno traukė žmones. Kaime išlikęs kapinynas liudija, kad pirmieji gyventojai čia apsigyveno priešistoriniais laikais.

Prystovų kaimas susiformavo XVI a., po valakų reformos. Jis priklausė Kartenos parapijai ir dvarui. 1846 m. jame buvo 14 dūmų,[2]. o 1861 m. – vandens malūnas, 15 kiemų ir 127 gyventojai.[3] Panaikinus baudžiavą, 1870 m. išperkamuosius mokesčius už žemę grafui Pliateriui mokėjo 65 valstiečiai.[4]

Per kaimą eina Prancūzkeliu vadinamas kelias. Pasakojama, kad jį supylė Napoleono kareiviai, siekdami sujungti PlungėsKretingos ir KretingosSalantų kelius.

Nuo XIX a. vidurio kaimas priklausė Aleksandravo, o tarpukariu – Stropelių seniūnijai. 1923 m. jame buvo 23 sodybos,[5] kurios tarpukariu išskaidytos į vienkieminius ūkius. Prieš II pasaulinį karą ant Mišupės stovėjo du vandens malūnai. Dauboje netoli santakos su Minija grūdus malė K. Domarkas, pravardžiuojamas Daubiniu, o arčiau Stropelių kaimo – malūninkavo Vengalis.

Apie 1925 m. duris atvėrė Prystovų pradžios mokykla. Jos vedėja dirbo Izabelė Maurukaitė, kurią 1928 m. pabaigoje pakeitė Marija Vinčienė.[6] 1930 m. mokykla buvo perkelta į seniūnijos centrą Stropelius.[7]

19401952 m. įvykių sūkuryje atsidūrė ne vienas prystoviškis. 1941 m. balandžio mėn. buvo suimtas ir NKVD Kretingos areštinėje kalinamas ir kankinamas Antanas Jonauskas, bet kaltės neįrodžius po kiek laiko išleistas į laisvę. Po karo jis vėl neįtiko valdžiai ir 1948 m. buvo ištremtas į Sibirą, o jo sodybą stribai nugriovė. Iš viso 19481951 m. iš Prystovų buvo ištremtos 6 šeimos (19 žmonių).[8] Dalis prystoviškių po karo įstojo į partizanų gretas.

1950 m. Prystovų kaimas tapo Salantų, o 1959 m. – Kretingos rajono dalimi. Prijungus šalia buvusio ir pokariu sunaikinto Puidogalio kaimo žemes, Prystovai atsidūrė pačiame Kretingos ir Plungės rajonų paribyje, toli nuo svarbesnių kelių ir centrų.

EtimologijaKeisti

Yra dvi kaimo pavadinimo kilmės versijos:

  • Viena aiškina, kad kaimas buvęs pristovo valda. Pristovais Lietuvoje iki XVI a. vidurio buvo vadinami valsčiaus dalies (pristovystės) valdytojai, skiriami iš pasiturinčių valstiečių ar smulkiųjų bajorų. Jie varė valstiečius atlikti prievolių, juos atstovavo ir ginė jų reikalus.
  • Kita versija remiasi lenkiška vardo forma Przystancy. Pasak jos, seniau per kaimą ėjęs svarbus kelias iš Plungės į Salantus, kurio pusiaukelėje buvusi pastatyta keliauninkams skirta stotis – užvažiuojamieji namai. Prie tos stoties išaugęs kaimas ir buvęs pavadintas Prystovais.
Administracinis-teritorinis pavaldumas
18631915 m. Aleksandravo seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
19191940, 19411944 m. Stropelių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Stropelių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19411944 m. Stropelių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Stropelių apylinkė, Salantų rajonas
19541959 m. Kūlupėnų apylinkė, Salantų rajonas
19591995 m. Kūlupėnų apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
nuo 2009 m. 3-oji Kūlupėnų seniūnaitija, Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2011 m.
1861 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
127 87 157 105 103 60 18 14 11


Žymūs žmonėsKeisti

Gimė

Kultūros paveldasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 172 (Przystancy)
  3. Дмитрий Афанасьев. Материалы для географіи и статистики Россіи. Ковенская губернія . – С-Петербургъ, 1861. – Т. 4. – С. 739
  4. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 82
  5. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114
  6. Švietimo darbas – 1929. – Nr. 1. – P. 92
  7. Švietimo darbas – 1930. – Nr. 10. – P. 492
  8. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius. – T. 1. – P. 429–431, 437, 444
  9. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 669

NuorodosKeisti