Karvaičių kopa
Karvaičių kopa | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Neringos savivaldybė | ||
Aukštis | 59,40 m | ||
Plotas | 92,93 ha | ||
Registro Nr. | 0310200030003 (identifikavimo kodas)[1] |
Karvaičių kopa arba Karvaičių kalnas – valstybės saugomas geomorfologinis gamtos paminklas,[1][2] esantis Neringos savivaldybėje, tarp Pervalkos ir Preilos, Kuršių marių pusėje ties Ožkų ragu, Karvaičių kraštovaizdžio draustinio šiaurinėje dalyje.
Kopa apželdinta mišku (kalnine pušimi), jos būklė stabili, esminių pakitimų nėra. Kopos aukštis apie 60 m. Jos papėdėje nuo marių pusės driekiasi Neringos dviračių takas, šalia kurio stovi Eduardo Jonušo darbo stogastulpis su įrašu atminti dingusius Karvaičius ir kalbininką Liudviką Rėzą.[3]
Istorija
redaguotiKarvaičių kalnas saugo tragišką Kuršių nerijos kaimo užpustymo istoriją. Iki 1797 m. kalno vietoje buvo Karvaičių kaimas, kurio gyventojai traukdamiesi nuo smėlio pustymo, buvo priversti persikelti į kitas nerijos vietas. Apie 1600 m. miškas prie Karvaičių jau buvo praretėjęs. Nepaisant kaimo gyventojų pastangų kasti smėlį, statyti tvoras, sustabdyti pustomą smėlį nesisekė – atslinkusi kopa laidojo kaimo trobesius, pasiglemžė vietinę bažnyčią.
Pasakojama legendų apie kunigaikštį Karvaitį, milžinės Neringos tėvą, gyvenusį ant Karvaičių kopos buvusioje deivės Laimos šventykloje. Šiuos pasakojimus eiliuotai surašė Mažosios Lietuvos tautosakininkas Eduardas Gizevijus.[2]
Duomenys
redaguotiKopa paskelbta gamtos paminklu LR Vyriausybės 1995 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1578. Patenka į Kretingos miškų urėdijos Nidos girininkijos (138, 139, 142, 143, 146, 147 kv.) teritoriją. Pagrindiniai gamtos paminklo duomenys:[1]
- Aukštis – 59,40 m
- Ilgis – 1300 m:
- Plotis – 960 m
- Plotas – 92,93 ha
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto. stk.am.lt
- ↑ 2,0 2,1 Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Karvaičių kopa nerija.lrv.lt Archyvuota kopija 2021-07-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Karvaičių kalnas. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. I (A–Kar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000