Apie gyvenvietę prie Nemuno, netoli Druskininkų, dabartinėje Baltarusijoje žr. Pervalkas.
Pervalka
Vietovė prijungta prie miesto 1947 m.
{{#if:
Pervalka iš paukščio skrydžio
Pervalka
Pervalka
55°24′54″š. pl. 21°05′46″r. ilg. / 55.415°š. pl. 21.096°r. ilg. / 55.415; 21.096 (Pervalka)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Neringos savivaldybės vėliava Neringos savivaldybė
Vikiteka Pervalka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pérvalka
Kilmininkas: Pérvalkos
Naudininkas: Pérvalkai
Galininkas: Pérvalką
Įnagininkas: Pérvalka
Vietininkas: Pérvalkoje
Istoriniai pavadinimai vok. Perwelk, kuršin. Pērvelka

Pervalka – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos savivaldybėje, 5 km į šiaurę nuo Preilos ir 15 km į pietus nuo Juodkrantės, prie Kuršių marių Pervalkos įlankoje.[2] Šiaurinis įlankos kyšulys yra Arklių ragas, pietinis – Pervalkos ragas. Į gyvenvietę veda  2211  Privažiuojamasis kelias prie Pervalkos  nuo kelio  167  SmiltynėNida .

Išlikę XIX–XX a. sandūros pastatų, yra valčių prieplauka, pažintinis takas į mirusias kopas, pro gyvenvietę nutiestas Neringos dviračių takas (taku į Nidą 12 km). Netoli į šiaurę nuo Pervalkos driekiasi Pilkosios (Mirusios) kopos. Ties Arklių ragu pastatytas Pervalkos švyturys. Ant Skirpsto kalno, už 100 m į šiaurę nuo gyvenvietės privažiuojamojo kelio stovi paminklas Liudvikui Rėzai (1975 m.; skulptorius – liaudies meistras Eduardas Jonušas). Pietinėje gyvenvietės dalyje yra senosios kapinės. Dauguma senųjų Pervalkos pastatų stovi abipus pagrindinės gatvės, einančios Kuršių marių pakrante. Išlikę medinių vienaukščių XX a. 1 pusės žvejų gyvenamųjų namų su dvišlaičiais čerpių, nendrių stogais (kai kurie jų XX a. 2 pusėje rekonstruoti arba restauruoti). XX a. 2 pusėje pastatyta poilsio namų pagal architektų P. Grecevičiaus, V. Guogio, V. Makaraičio, V. Stausko, A. Zavišos projektus. Yra 2 nedidelės prieplaukos ir molas.[3][4]

Pervalkos centre

Etimologija

redaguoti

Spėjama, kad gyvenvietė taip pavadinta dėl to, kad naujiesiems gyventojams ją įkuriant reikėjo pervilktiNaujųjų Naglių kaimo – kaimo gyventojai išsikėlė piečiau Arklių rago, išardydami trobas ir sienojus vilkte pervilkdami.

Kita kilmės versija – nuo žodžio „pervalkas“, reiškiančio sausumą tarp dviejų vandenų, per kurią velkami laivai. Būtent taip, keičiantis metų laikams, Kuršių nerijos žvejai vilkdavo savo laivus nuo jūros prie marių ir atvirkščiai.

Istorija

redaguoti

Iki XIX a. pradžios Pervalkos rago pietiniame krante, prie Karvaičių įlankos buvo Karvaičiai – kaimas, vėliau užpustytas smėlio.

18361843 m. Pervalkos gyvenvietę (tarp Žirgų ir Pervalkos rago) įkūrė užpustyto Naujųjų Naglių kaimo gyventojai. XIX a. viduryje čia buvo 5 sodybos ir 45 gyventojai, kurie daugiausia vertėsi žvejyba. 1871 m. buvo 11 namų, juose gyvenantys žvejai žuvis kitame marių krante keisdavo į būtiniausias prekes. 18801881 m. ir naujoje vietoje pradėjus pulti smėliui, jie persikėlė apie 1,5 km šiauriau. Apie 1895 m. pradėta želdinti kopas. 1901 m. Pervalkoje įsteigta mokykla ir pastatytas Pervalkos švyturys.

1933 m. Pervalka tapo kurortu, atsirado naujų pastatų, žvejų uostelis, veikė karčema ir parduotuvė. 1945 m. iš esmės visi gyventojai pasitraukė su Vokietijos kariuomene.

1961 m. Pervalka prijungta prie Neringos miesto. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio Pervalka plėtėsi kaip kurortas, pastatyti poilsio namai suardė žvejų kaimelio vaizdą.[3]

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1847 m. ir 2010 m.
1847 m. 1871 m.[5] 1895 m. 1897 m.sur. 1905 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1939 m. 2010 m.
40 (apie) 59 92 92 110 125 176 212


Galerija

redaguoti

Tradiciniai žvejų namai:

Kitos nuotraukos:

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000“ (Map). – Ryga. p. 113. {{cite map}}: Missing or empty |title= (pagalba) (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
  3. 3,0 3,1 Pervalka. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-15.
  4. Pervalka. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-15.
  5. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
  6. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

Nuorodos

redaguoti