Vikipedija

Prancūzijos demografija

Prancūzijos demografija yra stebima Nacionalinio demografinių tyrimų instituto (INED) bei Nacionalinio statistikos ir ekonomikos studijų instituto (INSEE). 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, Prancūzijoje gyveno 67,4 mln. žmonių, įskaitant 13 metropolinių regionų (65 249 843), kurie sudaro žemyninę Prancūziją, esančią Europoje, ir 5 užjūrio regionus (2 172 398), bet neįtraukiant užjūrio teritorijų (604 000).[1][2]

Gyventojų tankumo žemėlapis pagal 1999 m. surašymo duomenis.

95 % Prancūzijos gyventojų – prancūzai. Kiti – išeiviai iš Portugalijos, Maroko, Alžyro, Turkijos, Italijos, Ispanijos, Tuniso, Vokietijos, Belgijos ir kitų šalių; jie daugiausia susitelkę Il de Franso administraciniame regione (čia gyvena apie 30 % visų svetimšalių), taip pat šalies rytiniuose regionuose ir šalies pietuose.[1][3]

Kalbos redaguoti

Valstybinė kalba – prancūzų; daug jos tarmių. Yra regioninių kalbų: provansalų (Provanse), bretonų (Bretanės vakarinėje dalyje), baskų (Atlanto Pirėnų departamente), katalonų (Rousijono istorinėje srityje šalies pietuose), italų (Pajūrio Alpių departamento dalyje), korsikiečių (italų kalbos tarmė; Korsikos saloje), elzasiečių (vokiečių kalbos tarmė; Elzase), flamandų (Diunkerko apylinkėse šalies šiaurėje).

Pagrindinės imigrantų kalbos: arabų, berberų, turkų, portugalų, italų, ispanų.

Gyventojai pagal religiją, amžių ir lytį redaguoti

Apie 63–66 % gyventojų yra katalikai, apie 7–9 % – musulmonai, apie 0,5–0,75 % – budistai, yra judaizmo, kitų religijų išpažinėjų, naujųjų religinių judėjimų narių; 23–28 % netikintys (2015).[4]

Nuo XIX a. pradžios iki XXI a. pradžios šalies gyventojų padaugėjo daugiau kaip 2 kartus. 18,3 % šalies gyventojų (2020) yra jaunesni kaip 15 metų, 20,4 % – vyresni kaip 65 metų.[5] Pensinio amžiaus gyventojai daugiausia telkiasi Prancūzijos pietuose, darbingo amžiaus – didžiųjų miestų aglomeracijose, šalies pietryčiuose, Il de Franso regione. Gyventojų mažėja Pikardijos, Šampanės-Ardėnų, Lotaringijos regionuose, Burgundijos regiono pietinėje dalyje, Centriniame Masyve.

Vyrai sudaro 49 % šalies gyventojų, moterys – 51 %.[6]

 
Gyventojų amžiaus ir lyties piramidė (2019 m.)

Gyventojų pasiskirstymas redaguoti

Gyventojų vidutinis tankis 97,5 žm./km² (2017). Prancūzijos teritorijoje gyventojai pasiskirstę labai netolygiai. Tankiausiai gyvenama Il de Franso, Aukštutinės Normandijos, Ronos–Alpių administraciniuose regionuose. Daugelio didžiųjų miestų apylinkėse tankis daugiau kaip 200 žm./km², Paryžiaus aglomeracijoje siekia 6000 žm./km². Penkiuose administraciniusoe regionuose (Il de Franso, Ronos–Alpių, Provanso–Alpių–Žydrojo Kranto, Šiaurės–Pa de Kalė, Luaros krašto) gyvena apie 48 % visų šalies gyventojų. Rečiausiai (mažiau kaip 16 žm./km²) gyvenama plačioje juostoje nuo Ardėnų kalnų (Prancūzijos šiaurės rytuose) iki Landų bei Pirėnų kalnų (Prancūzijos pietvakariuose; Centriniame Masyve tankis mažiau kaip 10 žm./km²). Retai gyvenama Korsikos saloje.

 
Gyventojų tankumas pagal apskritis (2018 m.)

Miesto gyventojų 81 % (2020). Visoje Prancūzijoje gausu nedidelių ir vidutinio dydžio miestų (20–100 tūkst. gyventojų). Labai skirtingi Prancūzijos kaimai. Provanso, Langedoko istorinėje srityse jie dideli, kompaktiški, išsidėstę aukštumose (daugiausia jų pietiniuose šlaituose), Centriniame Masyve – nedideli, išsibarstę; Bretanei būdingi pavieniai ūkiai. Bedarbių 2017 m. sudarė 9,4 % ekonomiškai aktyvių gyventojų.

Prancūzijos gyventojų skaičius (surašymų duomenys) redaguoti

Metai Gyventojų (tūkst.) Metai Gyventojų (tūkst.)
1801 27 349,0 1806 29 107,4
1821 30 471,9 1831 32 569,2
1836 33 540,9 1841 34 230,1
1851 35 783,2 1856 36 039,4
1861 37 386,3 1866 38 067,1
1872 36 102,9 1876 36 905,8
1881 37 672,0 1886 38 218,9
1891 38 342,9 1896 38 518,0
1901 38 961,9 1906 39 252,2
1911 39 601,5 1921 39 209,2
1926 40 743,9 1931 41 834,9
1936 41 907,1 1946 40 502,5
1954 42 777,2 1962 46 520,3
1968 49 778,5 1975 52 591,6
1982 54 334,9 1990 56 615,2
1999 58 518,4 2006 61 399,7
2011 64 930,0 2020 67 800,0

Prancūzijos svarbiausi demografiniai rodikliai redaguoti

Rodiklis 2010 2020[1]
Gimstamumas 12,4 11,9[7]
Mirtingumas 8,7 9,6[8]
Natūralusis gyventojų prieaugis 3,7 0,35
Kūdikių mirtingumas 3,3 3,2[9]

Pastaba: tūkstančiui gyventojų

Demografinės statistikos redaguoti

Populiacija
67 413 000 (2021 m. gegužės apsk.[1])
Amžiaus mediana (2021 m. INSEE apsk.[10])
bendra: 41,1 m.
vyrų: 39,6 m.
moterų: 42,6 m.
Amžiaus struktūra
0-14 metų: 18,36 %
15-24 metų: 11,88 %
25-54 metų: 36,83 %
55-64 metų: 12,47 %
65 metų ir daugiau: 20,46 % (2020 m. apsk.)
Gimstamumas
11,8 gimimų/1000 gyv. (2021 m. apsk.)
Mirtingumas
9,6 mirčių/1 000 gyv. (2021 m. apsk.)
Vaisingumas (2020 m. INSEE duom.[11])
1,83 vaiko/moteriai
Migracijos indeksas
1,06 migranto/1000 gyv. (2021 m. apsk.)
Vidutinis motinos amžius pirmojo gimdymo metu
28,5 m. (2015)[12]
Natūralus gyventojų prieaugis
0,33 % (2021 m. apsk.)
Vidutinė gyvenimo trukmė (2020 m. INSEE duom.[13])
bendra: 82,2 m.
vyrų: 79,2 m.
moterų: 85,2 m.
Urbanizacija
81 % gyventojų
metinis urbanizacijos pokytis: 0,72 % (2015–2020 apsk.)
Lyčių pasiskirstymas
Gimimo metu: 1,05 vyro/moteriai
0-14 metų: 1,05 vyro/moteriai
15-24 metų: 1,05 vyro/moteriai
25-54 metų: 1,02 vyro/moteriai
55-64 metų: 0,93 vyro/moteriai
65 metų ir daugiau: 0,77 vyro/moteriai
Visai populiacijai: 0,96 vyro/moteriai (2020 m. apsk.)

Šaltinis: Pasaulio Faktų Knyga[14]

Didžiausi miestai redaguoti

Nr. Miestas Gyventojų skaičius
(tūkst., 2020)
1. Paryžius 2 138,5
2. Marselis 794,8
3. Lionas 472,3
4. Tulūza 433,0
5. Nica 338,6
6. Nantas 277,2
7. Strasbūras 274,8
8. Monpeljė 248,2
9. Bordo 231,8
10. Lilis 228,3
11. Renas 209,3
12. Reimsas 196,5
13. Havras 185,9
14. Sent Etjenas 176,2
15. Tulonas 168,7
16. Anžė 168,2
17. Grenoblis 158,5
18. Dižonas 149,7
19. Nimas 148,2
20. Provanso Eksas 146,8
21. Brestas 144,8
22. Le Manas 144,5
23. Amjenas 143,0
24. Tūras 141,6
25. Limožas 141,1
26. Klermonas-Feranas 138,6
27. Vilerbanas 131,4
28. Bezansonas 128,4
29. Orleanas 124,1
30. Mecas 123,9
31. Ruanas 112,7
32. Miulūzas 111,3
33. Perpinjanas 110,7
34. Kanas 110,6
35. Bulonė-Bijankūras 108,7
36. Nansi 105,3
37. Aržantėjus 101,4
38. Sen Deni 96,1

Didžiausios aglomeracijos redaguoti

Nr. Aglomeracija Gyventojų skaičius
(tūkst., 2017)
1. Paryžiaus 10 784,8
2. Liono 1 659,0
3. Lilio 1 043,6*
4. Tulūzos 968,6
5. Nicos 942,8
6. Bordo 927,4
7. Marselio 777,8
8. Nanto 650,0
9. Strasbūro 467,4

Pastaba: *bendra aglomeracija su Kortreiku (Belgija)

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Titre | Insee“. www.insee.fr. 
  2. ↑ Bilan démographique 2020. INSEE. Nuoroda tikrinta 2021-11-01.
  3. ↑ Factbook EUROPE : FRANCE[neveikianti nuoroda]. Pasaulio Faktų Knyga. Nuoroda tikrinta 2021-02-04.
  4. ↑ Factbook EUROPE : FRANCE[neveikianti nuoroda]. Pasaulio Faktų Knyga. Nuoroda tikrinta 2021-02-04.
  5. ↑ Bilan démographique 2021. Insee. Nuoroda tikrinta 2021-01-19.
  6. ↑ Bilan démographique 2021. Insee. Nuoroda tikrinta 2021-01-19.
  7. ↑ Bilan démographique 2021. Insee. Nuoroda tikrinta 2021-11-01.
  8. ↑ Bilan démographique 2021. Insee. Nuoroda tikrinta 2021-11-01.
  9. ↑ „Espérance de vie à divers âges et taux de mortalité infantile, France“ (prancūzų). INSEE. Nuoroda tikrinta 5 May 2020. 
  10. ↑ „Âge moyen et âge médian de la population“ (prancūzų). INSEE. Nuoroda tikrinta 5 May 2020. 
  11. ↑ „Indicateur conjoncturel de fécondité en 2020“. INSEE. Nuoroda tikrinta 28 August 2021. 
  12. ↑ „Un premier enfant à 28,5 ans en 2015 : 4,5 ans plus tard qu'en 1974“ (prancūzų). INSEE. Nuoroda tikrinta 5 May 2020. 
  13. ↑ Bilan démographique 2020. INSEE. Nuoroda tikrinta 2021-11-01.
  14. ↑ Factbook EUROPE : FRANCE[neveikianti nuoroda]. Pasaulio Faktų Knyga. Nuoroda tikrinta 2021-02-04.

Taip pat skaityti redaguoti

Nuorodos redaguoti

Vikisritis: Prancūzija


v • a • r
Europos gyventojai

Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikanas | Vengrija | Vokietija

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Prancūzijos_demografija&oldid=6574399"