Latvijos gyventojai
Šiame straipsnyje pateikiami statistiniai duomenys apie Latvijos demografiją.
Istorija
redaguoti1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis latviai dabartinės Latvijos teritorijoje sudarė 68.3 % gyventojų iš 1.93 milijono. Rusai sudarė 12 %, žydai 7.4 %, vokiečiai 6.2 % ir lenkai 3.4 % gyventojų. Be šių etninių grupių buvo mažesnės lietuvių, estų, čigonų mažumos.
XX a. dėl Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų, Baltijos vokiečių repatriacijos, holokausto ir sovietinės okupacijos Latvijos demografija smarkiai kito. Šiandien gausiausia etninė mažuma yra rusai, kurių skaičius nuo 1935 m. patrigubėjo. Etninių latvių procentas 1935 m. buvo 77 % (1 467 035), tačiau po nuostolių Antrojo pasaulinio karo metu, žmonių trėmimų pokario laikotarpiu ir masinio rusų kėlimosi 1989 m. latvių sumažėjo iki 52 % (1 387 757)
2005 m. šalyje latvių buvo net daugiau negu 1989 m. tačiau procentas buvo didesnis - 1 357 099 (58.8 % gyventojų). Žmonės atvykę į Latviją sovietinės okupacijos metu ir jų palikuonys gimę iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. norint gauti Latvijos pilietybę turi pereiti natūralizacijos procesą. Vaikai gimę po nepriklausomybės atkūrimo automatiškai gauna Latvijos pilietybę. Tačiau jeigu abudu tėvai yra nepiliečiai jie turi teisę pasirinkti ar duoti vaikui Latvijos pilietybę ar ne.
Nuo 1995 m. šalies piliečiais tapo apie 130 000 iki nepriklausomybės atgavimo į Latviją atvykusių asmenų. Tačiau 2009 m. birželį 351 435 asmenų (iš jų 231 711 rusų tautybės) šalyje gyveno su kitos valstybės pasais. Dauguma rusų, be to dalis ukrainiečių ir baltarusių pasiliko Latvijoje po Sovietų Sąjungos griuvimo.
Šiuo metu vietiniai Latvijos gyventojai latviai ir lyviai sudaro 60 % šalies gyventojų. Lyviai yra finougrų tauta gimininga estams. Latgaloje gyvenantys latgaliečiai (latvių subetnosas) laiko save atskira tauta.
JAV statistikos duomenimis manoma, kad 2050 m. Latvijos populiacija bus 1 544 000.[1]
Demografinė gyventojų kaita
redaguotiLatvijos gyventojų kaita 1935 – 2009[2] | ||||||||||||||
Tautybė | 1935 | 1959 | 1970 | 1979 | 1989 | 2000 | 2009 | |||||||
Gyventojų skaičius | % | Gyventojų skaičius | % | Gyventojų skaičius | % | Gyventojų skaičius | % | Gyventojų skaičius | % | Gyventojų skaičius | % | Gyventojų skaičius | % | |
Latviai | 1 467 035 | 76,97 | 1 297 881 | 62,39 | 1 341 805 | 57,05 | 1 344 105 | 53,69 | 1 387 757 | 52,05 | 1 370 703 | 57,65 | 1 342 750 | 59,20 |
Rusai | 168 300 | 8,83 | 556 400 | 26,75 | 704 600 | 29,95 | 821 500 | 32,81 | 905 515 | 33,96 | 703 243 | 29,58 | 630 380 | 27,79 |
Baltarusiai | 26 800 | 1,4 | 61 600 | 2,9 | 94 700 | 4,0 | 111 500 | 4,5 | 119 700 | 4,5 | 97 100 | 4,0 | 82 216 | 3,62 |
Ukrainiečiai | 1 800 | 0,1 | 29 400 | 1,4 | 53 500 | 2,3 | 66 700 | 2,7 | 92 100 | 3,4 | 63 600 | 2,7 | 56 774 | 2,50 |
Lenkai | 48 600 | 2,6 | 59 800 | 2,9 | 63 000 | 2,7 | 62 700 | 2,5 | 60 400 | 2,5 | 59 500 | 2,5 | 53 309 | 2,35 |
Lietuviai | 22 800 | 1,2 | 32 400 | 1,5 | 40 600 | 1,7 | 37 800 | 1,5 | 34 600 | 1,3 | 33 400 | 1,4 | 30 474 | 1,34 |
Žydai | 93 400 | 4,9 | 36 600 | 1,7 | 36 700 | 1,6 | 28 300 | 1,1 | 22 900 | 0,9 | 10 300 | 0,4 | 9 988 | 0,44 |
Čigonai | 3 800 | 0,2 | 4 300 | 0,2 | 5 400 | 0,2 | 6 100 | 0,2 | 7 000 | 0,3 | 8 200 | 0,3 | 8 591 | 0,37 |
Vokiečiai | 62 100 | 3,3 | 1 600 | 0,1 | 5 400 | 0,2 | 3 300 | 0,1 | 3 800 | 0,1 | 3 500 | 0,1 | 4 511 | 0,19 |
Estai | 6 900 | 0,4 | 4 600 | 0,2 | 4 300 | 0,2 | 3 700 | 0,1 | 3 300 | 0,1 | 2 600 | 0,1 | 2 418 | 0,10 |
Kiti | 4 200 | 0,2 | 1 800 | 0,1 | 2 700 | 0,1 | 3 800 | 0,2 | 29 400 | 1,0 | 25 000 | 1,1 | 46 475 | 2,04 |
Iš viso | 1 905 936 | 2 079 948 | 2 351 903 | 2 503 145 | 2 665 770 | 2 377 383 | 2 267 886 |
Duomenys
redaguotiGyventojų skaičius: 2 231 503 (2009 m. apskaičiavimai)
Struktūra pagal amžių:
- 0-14 m.: 13,3 %
- 15-64 m.: 69,6 %
- 65 m. ir daugiau: 17 % (2009 m. apsk.)
Amžiaus mediana:
- bendra: 40,1 m.
- vyrų: 37,1 m.
- moterų: 43,3 m. (2009 m. apsk.)
Metinis populiacijos prieaugis: - 0,614 % (2009 m. apsk.) (pagal šį rodiklį Latvija yra šešta nuo galo pasaulyje)
Gimstamumas: 9,78 gimimų/1000 gyv. per metus (2009 m. apsk.)
Mirtingumas: 13,63 mirčių/1000 gyv. per metus (2008 m. apsk.)
Migracijos indeksas (per metus imigravusių į šalį ir emigravusių iš šalies žmonių skirtumas): - 2,3 migrantų/1000 gyv. (2009 m. apsk.)
Miestuose gyvenančių žmonių procentas: 68 % (2008 m. apsk.)
Kūdikių mirtingumas per pirmuosius gyvenimo metus: 8,77 mirusiųjų/1000 gimimų (2009 apsk.)
- bendra: 72,15 m.
- vyrų: 66,98 m.
- moterų: 77,59 m. (2009 m. apsk.)
Vyresnių nei 15 metų žmonių raštingumas:
- bendras: 99,7 %
- vyrų: 99,8 %
- moterų: 99,7 % (2000 m. surašymas)
Taip pat skaitykite
redaguotiŠaltiniai
redaguoti
Airija |
Albanija |
Andora |
Armėnija |
Austrija |
Azerbaidžanas |
Baltarusija |
Belgija |
Bosnija ir Hercegovina |
Bulgarija |
Čekija |
Danija |
Estija |
Graikija |
Gruzija |
Islandija |
Ispanija |
Italija |
Jungtinė Karalystė |
Juodkalnija |
Kazachija |
Kosovas |
Kroatija |
Latvija |
Lenkija |
Lichtenšteinas |
Lietuva |
Liuksemburgas |
Makedonija |
Malta |
Moldavija |
Monakas |
Norvegija |
Nyderlandai |
Portugalija |
Prancūzija |
Rumunija |
Rusija |
San Marinas |
Serbija |
Slovakija |
Slovėnija |
Suomija |
Švedija |
Šveicarija |
Turkija |
Ukraina |
Vatikanas |
Vengrija |
Vokietija