Atverti pagrindinį meniu
Bretonų kalba
Brezhoneg
KalbamaBretanės dalyje
Kalbančiųjų skaičius150-170 tūkst.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųį šimtuką nepatenka
KilmėIndeuropiečių
 keltų
  britų
   bretonų
Oficialus statusas
Oficiali kalba-
Kalbos kodai
ISO 639-1br
ISO 639-2bre
ISO 639-3bre

Bretonų kalba (Brezhoneg) priklauso keltų kalbų grupei, britų pogrupiui. Paplitusi Prancūzijos šiaurės vakaruose, Bretanėje. Ši kalba laikoma salų keltų kalba, nors ir yra žemyne, nes bretonų protėviai atsikėlė į Bretanę V-VI amžiuje iš Kornvalio grafystės. Kartu su valų, kornų ir išmirusia kambrų kalba priklauso britų kalbų pogrupiui. Bretonų kalba paplitusi Bretanės Finistero departamente (Penn ar Bed), taip pat vakarinėse Kot d'Armoro (Aodoù-an-Arvor) ir Morbihano (Mor-bihan) departamentų dalyse.

Tai vienintelė iš šiuolaikinių keltų kalbų, kuriai nesuteiktas oficialios kalbos statusas. Prancūzijos vyriausybė pripažįsta bretonų kalbą tik kaip regioninę.

Turinys

IstorijaKeisti

Nors Antikoje dabartinėje Bretanėje gyveno keltų gentys, tačiau bretonų kalba kilusi ne iš vietinių gyventojų naudotos galų kalbos, bet iš keltų pabėgėlių ir imigrantų iš Didžiosios Britanijos kalbos. Bretonų kalba yra glaudžiai susijusi su kornų (Kornvalis) ir valų kalba (Velsas). Artimiausia ji kornų kalbai, su kuria sudaro vakarų britų kalbų grupę.

Rytiniuose Bretanės departamentuose bretonų kalba per paskutinius kelis šimtmečius nyko, iš dalies išstumiama langues d'oïl kalbos gallo.

Ilgą laiką bretonų kalba laikėsi tik dėl to, kad kraštas buvo ekonomiškai atsilikęs ir dėl to mažiau veikiamas Prancūzijos centrų. Tik XIX a. bretonų kalba ir literatūra pradėta ugdyti sąmoningai.[1]

AbėcėlėKeisti

Aa Bb CHch C’Hc’h Dd Ee Ff Gg Hh Ii Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Tt Uu Vv Ww Yy Zz

ñ raidė naudojama nosiniems garsams pažymėti, pati raidė nėra skaitoma.

DialektaiKeisti

Bretonų kalba pasižymi stipriai vienas nuo kito besiskiriančiais dialektais.[2] Išskiriami keturi dialektai:

  • leoniečių (bretoniškai leoneg, pranc. léonard)
  • tregerų (bretoniškai tregerieg, pranc. trégorrois)
  • vanų (bretoniškai gwenedeg, pranc. vannetais)
  • kornų (bretoniškai kerneveg, pranc. cornouaillais).

Tarp šių dialektų paplitimo nėra ryškių ribų, nes kalba nežymiai keičiasi nuo vieno kaimo iki kito. Lyginant su kitais dialektais, vanų dialektas labai išsiskiria savo kirčiu (paskutiniame skiemenyje, kitose tarmėse - priepaskutiniame), zh grafemos tarimu ir kita.

NuorodosKeisti

  1. Frydrichas Šlėtė. Keltai tarp Alezijos ir Pergamo. Vilnius:Mokslas, 1984. P.4.
  2. Breton dialects. In: John T. Koch (ed.) Celtic Culture. A Historical Encyclopedia. ABC-CLIO, 2006. Vol.1. P.256
Vikipedija Bretonų kalba

Vikiteka