Bretonų kalba
| Bretonų kalba Brezhoneg | |
| Kalbama | Bretanės dalyje (Prancūzija) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 150-170 tūkst. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | Indeuropiečių keltų britų bretonų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | br |
| ISO 639-2 | bre |
| ISO 639-3 | bre |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
 Vikipedija Bretonų kalba | |
Bretonų kalba (Brezhoneg) – kalba, priklausanti keltų kalbų grupei, britų pogrupiui. Paplitusi Prancūzijos šiaurės vakaruose, Bretanėje. Ši kalba laikoma salų keltų kalba, nors ir yra žemyne, nes bretonų protėviai atsikėlė į Bretanę V–VI amžiuje iš Kornvalio grafystės. Kartu su valų, kornų ir išmirusia kambrų kalba priklauso britų kalbų pogrupiui. Bretonų kalba paplitusi Bretanės Finistero departamente (Penn ar Bed), taip pat vakarinėse Kot d’Armoro (Aodoù-an-Arvor) ir Morbihano (Mor-bihan) departamentų dalyse.
Tai vienintelė iš šiuolaikinių keltų kalbų, kuriai nesuteiktas oficialios kalbos statusas. Prancūzijos vyriausybė pripažįsta bretonų kalbą tik kaip regioninę.
Istorija redaguoti
Nors Antikoje dabartinėje Bretanėje gyveno keltų gentys, tačiau bretonų kalba kilusi ne iš vietinių gyventojų naudotos galų kalbos, bet iš keltų pabėgėlių ir imigrantų iš Didžiosios Britanijos kalbos. Bretonų kalba yra glaudžiai susijusi su kornų (Kornvalis) ir valų kalba (Velsas). Artimiausia ji kornų kalbai, su kuria sudaro vakarų britų kalbų grupę.
Rytiniuose Bretanės departamentuose bretonų kalba per paskutinius kelis šimtmečius nyko, iš dalies išstumiama langues d’oïl kalbos gallo.
Ilgą laiką bretonų kalba laikėsi tik dėl to, kad kraštas buvo ekonomiškai atsilikęs ir dėl to mažiau veikiamas Prancūzijos centrų. Tik XIX a. bretonų kalba ir literatūra pradėta ugdyti sąmoningai.[1]
Abėcėlė redaguoti
Aa Bb CHch C’Hc’h Dd Ee Ff Gg Hh Ii Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Tt Uu Vv Ww Yy Zz
ñ raidė naudojama nosiniems garsams pažymėti, pati raidė nėra skaitoma.
Dialektai redaguoti
Bretonų kalba pasižymi stipriai vienas nuo kito besiskiriančiais dialektais.[2] Išskiriami keturi dialektai:
- leoniečių (bretoniškai leoneg, pranc. léonard)
- tregerų (bretoniškai tregerieg, pranc. trégorrois)
- vanų (bretoniškai gwenedeg, pranc. vannetais)
- kornų (bretoniškai kerneveg, pranc. cornouaillais).
Tarp šių dialektų paplitimo nėra ryškių ribų, nes kalba nežymiai keičiasi nuo vieno kaimo iki kito. Lyginant su kitais dialektais, vanų dialektas labai išsiskiria savo kirčiu (paskutiniame skiemenyje, kitose tarmėse – priepaskutiniame), zh grafemos tarimu ir kita.
Nuorodos redaguoti
breDuomenys apie kodu „bre“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com- Bretonų kalbos kursas (anglų kalba)
- Bretonų-anglų-prancūzų kalbų žodynas