Bezansonas (pranc. Besançon) – miestas rytų Prancūzijoje, Burgundijos–Franš Kontė regiono ir Dubsas departamento centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. Mineralinių vandenų kurortas. Didelis regiono kultūros ir švietimo centras. Nuo 1691 m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai. Plėtojamas turizmas.

Bezansonas
pranc. Besançon
            
Miestas iš oro
Bezansonas
Bezansonas
47°14′35″ š. pl. 6°1′19″ r. ilg. / 47.24306°š. pl. 6.02194°r. ilg. / 47.24306; 6.02194 (Bezansonas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Burgundija–Franš Kontė
Departamentas Dubsas (departamentas)
Gyventojų (2017) 115 934
Plotas 65,05 km²
Tankumas (2017) 1 782 žm./km²
Altitudė 281 m
Pašto kodas 25000
Tinklalapis www.besancon.fr
Vikiteka Bezansonas

Istorija

redaguoti
Laisvasis imperijos miestas:
Bezansonas
 
Šalis Franš Kontė
Vėliava  
Tautos
Laikotarpis 1184-1654

I amžiuje pr. m. e. keltų genties sekvanų centras Vezoncionas. 58 m. pr. m. e. jį nukariavo Cezaris. Nuo II a. – arkivyskupijos centras.

Nuo 1184 m. – tapo Šventosios Romos imperijos laisvuoju miestu, kuriame rezidavo buvo Bezansono arkivyskupija, taip pat rinkdavosi miestiečių valdžia.

Nuo XIV a. miesto istoriją lėmė Burgundijos kunigaikštystė, kurios kunigaikščiai valdė taip pat ir Burgundijos grafystę, buvusią aplink Bezansoną. Burgundijos kunigaikščiai ne kartą nesėkmingai bandė paimti miestą. Nepaisant to, Bezansonas buvo priverstas prašytis Burgundijos globos, nors nepriklausomybės niekada neatsisakė. Po Burgundijos kunigaikštystės žlugimo, Bezansono globą perėmė Burgundijos grafai Habsburgai. Nuo XVII a. Bezansone įtaką paveldėjo Austrijos Habsburgų atšaka.

1651 m. miestas neteko laisvojo miesto teisių. Pasibaigus Trisdešimtmetis karui, 1674 m. prijungtas prie Prancūzijos ir ilgainiui tapo Franš Kontė provincijos sostine. Apie 1800 m. pradėta plėtoti laikrodžių gamybą.

Architektūra

redaguoti

Išlikę romėnų arkos, amfiteatro, akveduko griuvėsiai. Šv. Jono katedra, Šv. Pauliaus ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Renesansiniai miesto Rotušės ir Teismo rūmai.[1] XVII a. mieste pastatyta citadelė, kuri 2008 m. buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Ilgą laiką populiariausis sporto šakos mieste buvo rankinis ir krepšinis. XX a. pabaigoje išaugo ledo ritulio populiarumas.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Besançon (Bezansonas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 124 psl.

Nuorodos

redaguoti