Bezansonas
Bezansonas (pranc. Besançon) – miestas rytų Prancūzijoje, Burgundijos–Franš Kontė regiono ir Dubsas departamento centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. Mineralinių vandenų kurortas. Didelis regiono kultūros ir švietimo centras. Nuo 1691 m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai. Plėtojamas turizmas.
Bezansonas pranc. Besançon | |
---|---|
Miestas iš oro | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Prancūzija |
Regionas | Burgundija–Franš Kontė |
Departamentas | Dubsas (departamentas) |
Gyventojų | 115 934 |
Plotas | 65,05 km² |
Tankumas | 1 782 žm./km² |
Altitudė | 281 m |
Pašto kodas | 25000 |
Tinklalapis | www.besancon.fr |
Vikiteka | Bezansonas |
Istorija
redaguotiLaisvasis imperijos miestas: Bezansonas | |
---|---|
Šalis | Franš Kontė |
Vėliava | |
Tautos | |
Laikotarpis | 1184-1654 |
I amžiuje pr. m. e. keltų genties sekvanų centras Vezoncionas. 58 m. pr. m. e. jį nukariavo Cezaris. Nuo II a. – arkivyskupijos centras.
Nuo 1184 m. – tapo Šventosios Romos imperijos laisvuoju miestu, kuriame rezidavo buvo Bezansono arkivyskupija, taip pat rinkdavosi miestiečių valdžia.
Nuo XIV a. miesto istoriją lėmė Burgundijos kunigaikštystė, kurios kunigaikščiai valdė taip pat ir Burgundijos grafystę, buvusią aplink Bezansoną. Burgundijos kunigaikščiai ne kartą nesėkmingai bandė paimti miestą. Nepaisant to, Bezansonas buvo priverstas prašytis Burgundijos globos, nors nepriklausomybės niekada neatsisakė. Po Burgundijos kunigaikštystės žlugimo, Bezansono globą perėmė Burgundijos grafai Habsburgai. Nuo XVII a. Bezansone įtaką paveldėjo Austrijos Habsburgų atšaka.
1651 m. miestas neteko laisvojo miesto teisių. Pasibaigus Trisdešimtmetis karui, 1674 m. prijungtas prie Prancūzijos ir ilgainiui tapo Franš Kontė provincijos sostine. Apie 1800 m. pradėta plėtoti laikrodžių gamybą.
Architektūra
redaguotiIšlikę romėnų arkos, amfiteatro, akveduko griuvėsiai. Šv. Jono katedra, Šv. Pauliaus ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Renesansiniai miesto Rotušės ir Teismo rūmai.[1] XVII a. mieste pastatyta citadelė, kuri 2008 m. buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Sportas
redaguotiIlgą laiką populiariausis sporto šakos mieste buvo rankinis ir krepšinis. XX a. pabaigoje išaugo ledo ritulio populiarumas.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Besançon (Bezansonas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 124 psl.