Pilis I
Panemunės pilis 2009-07-29.jpg
Gyvenvietės panorama

Pilis I
Koordinatės 55°06′04″š. pl. 22°58′52″r. ilg. / 55.101°š. pl. 22.981°r. ilg. / 55.101; 22.981 (Pilis I)Koordinatės: 55°06′04″š. pl. 22°58′52″r. ilg. / 55.101°š. pl. 22.981°r. ilg. / 55.101; 22.981 (Pilis I)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybės vėliava Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija Skirsnemunės seniūnija
Gyventojų (2011) 331
Commons-logo.svg Vikiteka Pilis I
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pilìs
Kilmininkas: Piliẽs
Naudininkas: Pìliai
Galininkas: Pìlį
Įnagininkas: Pilimì
Vietininkas: Pilyjè

Pilis I (arba Vytėnai) – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, 4 km į rytus nuo Skirsnemunės, šalia kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda . Pilies seniūnaitijos centras.

Kaimo įžymybė – renesansinė Vytėnų pilis (arba Panemunės pilis; pastatyta 1610 m.), išlikęs parkas su tvenkinių kaskadų sistema, Zamkaus dvaras, regykla, Gelgaudų ąžuolas. Vyksta dvaro muzikos koncertai. Yra biblioteka, paštas (LT-74464), Vytėnų pagrindinė mokykla (uždaryta 2013 m.). Veikia Pilies kaimo bendruomenė.

GeografijaKeisti

 
Įvažiavimas į kaimą keliu  1716  Pilis IRaudonėnai 

Kaimas įsikūręs Panemunių regioniniame parke, dešiniajame Nemuno krante, priešais Gelgaudiškį. Į vakarus, link Šilinės, nutiestas pėsčiųjų takas.

EtimologijaKeisti

Nuo XVI a. vietovė vadinta Panemune pagal šalia tekantį Nemuną (taigi, vandenvardinis vietovardis). Vėliau ji imta vadinti Zamkumi pagal stovėjusią pilį (lenk. zamek – „pilis“). XX a. pradžioje čia įsikūrę saleziečiai pilies parke aptiko du kalnelius ir paskelbė istoriją, kad viename jų palaidotas Ldk Vytenis, o kitame – jo žmona. Tuomet prigijo Vytėnų vardas.[2] XX a. 2-ojoje pusėje adaptuotas Zamkaus vardas lietuvių kalbai ir gyvenvietė vadinasi tiesiog Pilimi.

IstorijaKeisti

XVI a. čia buvo Panemunės dvaras. 1610 m. pastatyta Panemunės pilis. XIX a. antrojoje pusėje pastatytas Zamkaus dvaras.

XX a. pradžioje vienuoliai saleziečiai įkūrė Vytėnų kaimą, 1934 m. įkurtas vienuolynas. Išlikusios Vytėnų saleziečių vienuolyno ir laidojimo koplyčios.

Sovietmečiu buvo Vytėnų kolūkio centrinė gyvenvietė.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1986 m.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11]
16 145 369 315 252 366 333 392 331


Žymūs žmonėsKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 284
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. PilisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 849 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Pilis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 379
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

NuorodosKeisti