Pilis I
Kitos reikšmės – Vytėnai.
Pilis I | ||
---|---|---|
Koordinatės | 55°06′04″š. pl. 22°58′52″r. ilg. / 55.101°š. pl. 22.981°r. ilg.Koordinatės: 55°06′04″š. pl. 22°58′52″r. ilg. / 55.101°š. pl. 22.981°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Skirsnemunės seniūnija | |
Gyventojų | 331 | |
![]() |
Pilis I | |
Pilis I (arba Vytėnai) – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, 4 km į rytus nuo Skirsnemunės, šalia kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Pilies seniūnaitijos centras.
Kaimo įžymybė – renesansinė Vytėnų pilis (arba Panemunės pilis; pastatyta 1610 m.), išlikęs parkas su tvenkinių kaskadų sistema, Zamkaus dvaras, regykla, Gelgaudų ąžuolas. Vyksta dvaro muzikos koncertai. Yra biblioteka, paštas (LT-74464), Vytėnų pagrindinė mokykla (uždaryta 2013 m.). Veikia Pilies kaimo bendruomenė.
GeografijaKeisti
Kaimas įsikūręs Panemunių regioniniame parke, dešiniajame Nemuno krante, priešais Gelgaudiškį. Į vakarus, link Šilinės, nutiestas pėsčiųjų takas.
EtimologijaKeisti
Nuo XVI a. vietovė vadinta Panemune pagal šalia tekantį Nemuną (taigi, vandenvardinis vietovardis). Vėliau ji imta vadinti Zamkumi pagal stovėjusią pilį (lenk. zamek – „pilis“). XX a. pradžioje čia įsikūrę saleziečiai pilies parke aptiko du kalnelius ir paskelbė istoriją, kad viename jų palaidotas Ldk Vytenis, o kitame – jo žmona. Tuomet prigijo Vytėnų vardas.[2] XX a. 2-ojoje pusėje adaptuotas Zamkaus vardas lietuvių kalbai ir gyvenvietė vadinasi tiesiog Pilimi.
IstorijaKeisti
XVI a. čia buvo Panemunės dvaras. 1610 m. pastatyta Panemunės pilis. XIX a. antrojoje pusėje pastatytas Zamkaus dvaras.
XX a. pradžioje vienuoliai saleziečiai įkūrė Vytėnų kaimą, 1934 m. įkurtas vienuolynas. Išlikusios Vytėnų saleziečių vienuolyno ir laidojimo koplyčios.
Sovietmečiu buvo Vytėnų kolūkio centrinė gyvenvietė.
GyventojaiKeisti
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m. | ||||||||||
1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1986 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
16 | 145 | 369 | 315 | 252 | 366 | 333 | 392 | 331 | ||
|
Žymūs žmonėsKeisti
- Rita Dovidaitytė (1980–), pedagogė, chorvedė, vargonininkė.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 284
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Pilis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 849 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Pilis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 379
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
NuorodosKeisti
- Pilis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 624 psl.
- Vytėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 564 psl.
- Vytėnų parkas Archyvuota kopija 2007-06-25 iš Wayback Machine projekto.
- Pilies kaimo bendruomenė Archyvuota kopija 2017-02-03 iš Wayback Machine projekto.