Vytėnų saleziečių vienuolyno koplyčia
55°06′01″š. pl. 22°58′59″r. ilg. / 55.100234°š. pl. 22.983063°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Jurbarko rajonas |
| Gyvenvietė | Pilis I |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XIX a. II p. |
Vytėnų saleziečių vienuolyno koplyčia – vienas iš Zamkaus dvaro Vytėnų saleziečių vienuolyno komplekso pastatų, buvusi koplyčia, stovinti Pilies I kaime (Skirsnemunės sen.), Jurbarko rajone. Koplyčia stūkso už 200 m į šiaurės vakarus nuo Panemunės (Vytėnų) pilies.
Koplyčios pastatas yra vietinės reikšmės saugomas architektūros paminklas, 2009 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 32990 ).[1] Datuojamas XIX a. II p., rekonstruotas 1934-1938 m.
Istorija
redaguotiVytėnuose (ankstesnis Pilies kaimo pavadinimas) nuo 1934 m. buvo įsikūręs pirmasis Lietuvoje vienuolių saleziečių centras, kuriam vadovavo kun. Antanas Skeltys. Pastatą centrui padovanojo iš Amerikos grįžęs kun. Antanas Petraitis, jį nupirkęs iš tuometinių verslininkų ir paklojęs stambią pinigų sumą. Šis kunigas ketino iš JAV atsigabenti ten turėtą observatoriją ir ją įkurti čia, Vytėnuose, kad žmonės žiūrėtų į žvaigždes ir stebėtų dangų. Tačiau už observatorijos įvežimą paskaičiuoti mokesčiai buvo tokie dideli, kad jis pardavė observatoriją, o Vytėnus testamentu paliko saleziečiams įsikurti. Veikė Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos koplyčia. Šios šventovės altorius po įvairių neramumų ir sumaiščių buvo perkeltas į Rumšiškių bažnyčią [2] (1934–1937 m. pas saleziečius Vytėnuose gyveno ir ėjo mokytojo bei ekonomo pareigas būsimasis Rumšiškių klebonas Jonas Žemaitis [3] ).
Saleziečių vienuolynas SSRS okupavus Lietuvą 1948 m. birželį uždarytas, vienuoliai ir jų globojami našlaičiai buvo išvaryti, jų vietoje įsikūrė Raudonosios Armijos dalinys. Koplyčios pastate sovietmečiu veikė kariuomenės valgykla, buvo rodomas kinas, šalia buvo įsikūrusios mašinų ir traktorių stoties dirbtuvės.
Vėliausiai šiame pastate veikė Vytėnų pagrindinės mokyklos sporto salė. Saleziečių koplyčios varpas buvęs pakabintas mokyklos laiptinėje ir atliko skambučio funkciją.
Po mokyklos likvidavimo 2013 m., Jurbarko rajono savivaldybė varpą, kaip niekam nereikalingą, „nevertingą skambantį įrenginį“, perdavė marijampoliečių bendrijai. Istorinis varpas tapo paminklinės lentos akcentu prie Marijampolės pašto sienos, minint „Varpo“ 125 m. ir „Varpo aido“ 25 m. sukaktis. Tuo pasipiktino saleziečio kunigo A. Skelčio artimieji ir Vytėnų praeities puoselėtojai. Pradėta ieškoti „kaltų“ ir reikalauti gražinti varpą. Marijampoliečiai teigė, kad varpas būtų pražuvęs privačiose kolekcijose ar metalo supirktuvėse, o kita pusė manė, kad varpas neturėjo palikti savo istorinės aplinkos.[4][5]
Architektūra
redaguotiKoplyčia 1 aukšto, su mūriniu prieangiu. Pagrindinio pastato tūris - kompaktinis, stačiakampio plano, su ertikiu. Tinkuoti fasadai papuošti tinkuoto plytų mūro profiliuotais karnizais. Ant priekinio fasado frontono išlikęs buvusių kolūkio dirbtuvių simbolinis ženklas.
Prie koplyčios pakabintos atminimo lentos kunigams A. Petraičiui ir A. Skelčiui, pastatyta stogastulpių kompozicija su datomis „1934–2004“ vienuolijos 70–čiui paminėti.
Šaltiniai
redaguoti
- ↑ „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-12-02.
- ↑ Saleziečiai kviečia į meilę ir gerumą Archyvuota kopija 2004-10-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Žemaitis Jonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- ↑ Vytėnų paminklas tapo simboliu Marijampolėje Archyvuota kopija 2024-12-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Marijampolės architektūra. Atminimo lenta, skirta „Varpo“ 125 m. ir „Varpo aido“ 25 m. sukakčiai Archyvuota kopija 2024-07-21 iš Wayback Machine projekto.