Vytėnų saleziečių vienuolyno koplyčia

koplyčia Lietuvoje

55°06′01″š. pl. 22°58′59″r. ilg. / 55.100234°š. pl. 22.983063°r. ilg. / 55.100234; 22.983063

Vytėnų saleziečių vienuolyno koplyčia
Savivaldybė Jurbarko rajonas
Gyvenvietė Pilis I
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Buvusi koplyčia 2016 m.

Vytėnų saleziečių vienuolyno koplyčia – vienas iš Zamkaus dvaro Vytėnų saleziečių vienuolyno komplekso pastatų, buvusi koplyčia, stovinti Pilies I kaime (Skirsnemunės sen.), Jurbarko rajone. Koplyčia stūkso už 200 m į šiaurės vakarus nuo Panemunės (Vytėnų) pilies.

Koplyčios pastatas yra vietinės reikšmės saugomas architektūros paminklas, 2009 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 32990 ).[1]

Istorija redaguoti

Vytėnuose (ankstesnis Pilies kaimo pavadinimas) nuo 1934 m. buvo įsikūręs pirmasis Lietuvoje vienuolių saleziečių centras, kuriam vadovavo kun. Antanas Skeltys. Pastatą centrui buvo dovanojęs iš Amerikos grįžęs kun. Antanas Petraitis, jį nupirkęs iš tuometinių verslininkų ir paklojęs stambią pinigų sumą. Beje, šis kunigas ketino iš užatlantės atsigabenti ten turėtą observatoriją ir ją įkurti čia, Vytėnuose, kad žmonės žiūrėtų į žvaigždes ir stebėtų dangų. Bet šio sumanymo įgyvendinti nesuspėjo. A. Petraitis Vytėnuose pastatė ir saleziečiams padovanojo Marijos pagalbos krikščionims koplyčią. Šios šventovės altorius po įvairių neramumų ir sumaiščių buvo perkeltas į Rumšiškių bažnyčią [2] (19341937 m. pas saleziečius Vytėnuose gyveno ir ėjo mokytojo bei ekonomo pareigas būsimasis Rumšiškių klebonas Jonas Žemaitis [3] ).

Saleziečių vienuolynas SSRS okupavus Lietuvą 1940 m. rudenį uždarytas, vienuoliai ir jų globojami našlaičiai buvo išvaryti, jų vietoje įsikūrė Raudonosios Armijos dalinys. Koplyčios pastate sovietmečiu veikė kariuomenės valgykla, buvo rodomas kinas, šalia buvo įsikūrusios mašinų ir traktorių stoties dirbtuvės.

Vėliausiai šiame pastate veikė Vytėnų pagrindinės mokyklos sporto salė. Saleziečių koplyčios varpas buvęs pakabintas mokyklos laiptinėje ir atliko skambučio funkciją. Po mokyklos likvidavimo 2013 m., istorinis varpas tapo paminklinės lentos akcentu prie Marijampolės pašto sienos.[4]

Architektūra redaguoti

Koplyčia 1 aukšto, su mūriniu prieangiu. Pagrindinio pastato tūris - kompaktinis, stačiakampio plano, su su pastogės paaukštinimu. Tinkuoti fasadai papuošti tinkuoto plytų mūro profiliuotais karnizais. Ant priekinio fasado frontono išlikęs buvusių kolūkio dirbtuvių simbolinis ženklas.

Prie koplyčios pakabintos atminimo lentos kunigams A. Petraičiui ir A. Skelčiui, pastatyta stogastulpių kompozicija su datomis „1934–2004“ vienuolijos 70–čiui.

Šaltiniai redaguoti

 
  1. „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-12-02.
  2. Saleziečiai kviečia į meilę ir gerumą
  3. Kunigas Žemaitis Jonas
  4. Vytėnų paminklas tapo simboliu Marijampolėje