Petras Ruseckas
Gimė 1883 m. liepos 20 d.
Baubliškių vienkiemis, Panemunėlio valsčius
Mirė 1945 m. gruodžio 8 d. (62 metai)
Prostornensko lageris, Džezkazgano sritis, Kazachstanas
Steigiamojo Seimo atstovas
Veikla knygnešys, spaudos darbuotojas, rašytojas, visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės kovų dalyvis
Partija Lietuvos valstiečių sąjunga

Petras Ruseckas (1883 m. liepos 20 d. Baubliškių vienkiemyje, Panemunėlio valsčius, Rokiškio apskritis – 1945 m. gruodžio 8 d. Prostornensko lageryje, Džezkazgano sritis, Kazachstanas) – Lietuvos knygnešys, visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės kovų dalyvis.

Biografija redaguoti

1896 m. su tėvais apsigyveno Maladečine, 1897 m. persikėlė į Rygą. 18981901 m. jūrininkas Odesoje. Gabeno draudžiamą spaudą, dalyvavo lietuvių „Rūtos“ draugijos veikloje. 1904 m. pašauktas į kariuomenę, 1905 m. dezertyravo ir slapstėsi. 1905 m. revoliucijos ir Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis.

Drauge su E. Galvanausku ir J. Gabriu įsteigė Lietuvos valstiečių sąjungą, rengė jos įstatus.[1] 1906 m. sausio 5 d. suimtas netoli Kauno, pusę metų kalintas Kalvarijos kalėjime. 1908 m. bandė stoti į Peterburgo universitetą, bet vėl areštuotas, 1908–1911 m. kalintas Peterburgo ir Naugardo kalėjimuose. 1911 m. Vilniuje dirbo laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ redakcijoje.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pašauktas į kariuomenę. 1915 m. liepos 1 d. pateko į vokiečių nelaisvę. Joje buvo iki 1918 m. spalio 2 d. 1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą ir tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu, Krašto apsaugos ministerijoje suorganizavo literatūros skyrių, jo viršininkas.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai.[2]

1922 m. pabaigoje grįžo į kariuomenę. 1922 m. vienas iš Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų. 1922–1925 m. žurnalo „Karys“ redaktorius. 1925 m. išėjo į atsargą. 1933 m. Kauno miesto savivaldybės socialinės apsaugos skyriaus vedėjas ir miesto tarybos narys. Dalyvavo įvairių organizacijų veikloje. 1940 m. gegužę apsigyveno Vilniuje.

19411944 m. dirbo antikvariato knygyne. 1944 m. gruodžio 14 d. NKVD areštuotas, 1945 m. balandžio 18 d. nuteistas kalėti dešimčiai metų, bet gruodžio 8 d. mirė Džezkazgano srities Prostornensko lageryje.[3]

Periodinėje spaudoje pradėjo bendradarbiauti 1903 m. Bendradarbiavo leidiniuose „Mūsų žinynas“, „Lietuvos ūkininkas“, „Jaunimas“, „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Kardas“. Rašė lietuvių ir lenkų kalba.

Bibliografija redaguoti

  • Prisikels, apysaka, 1907 m.
  • 10 metų spaudos paminėjimas, su K. Griniumi, 1914 m.
  • Į laisvę, 1919 m.
  • Žemaitė, 1922 m.
  • Knygnešys, parengė ir suredagavo, 2 t., 1926–1928 m., 1938 m.
  • Pasaulio lietuviai, 1935 m.
  • Baudžiava, 1936 m.
  • Savanorių žygiai, 2 t., 1937 m.
  • Lietuva Didžiajame kare, 1939 m.

Įvertinimas redaguoti

Pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje.

Šaltiniai redaguoti

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 434 psl.
  2. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
  3. Knygnešių paminklai

Literatūra redaguoti

  • Ruseckas Petras. Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais. – Klaipėda, 1924. – p. 50.
  • Ruseckas Petras. Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – t. 26, p. 140.
  • Stakeliūnaitė D., Ruseckas Petras. Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis. – Vilnius, 2006. – p. 323–327.

Nuorodos redaguoti