Atverti pagrindinį meniu

IstorijaKeisti

1940 m. gegužės 2 d. generolo Vlado Nagevičiaus kabinete, įvyko pasitarimas, kuriame buvo svarstoma, kurių knygnešių atminimą reikėtų įamžinti numatytoje statyti Knygnešių sienelėje. Pasitarime dalyvavo Jonas Jurgis Bulota, Vaclovas Biržiška, Povilas Dogelis ir Petras Ruseckas. Manoma, kad Knygnešių sienelė buvo baigta statyti 1940 m. liepos mėn.

Trijose granito lentose iškaltos šimto žmonių, aktyviai pasidarbavusių lietuviškos spaudos draudimo laikmečiu, pavardės. Pirmoje lentoje įrašyti sunkiai nukentėjusieji knygnešiai, antroje – pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai, trečioje – labai pasižymėję knygnešiai.

1950 m. sovietinė okupacinė valdžia paminklą nugriovė. Tvarkant bolševikų nuniokotą Vytauto Didžiojo karo muziejaus kompleksą, 1994 m. gegužės 7 d. atidengta P. Rimšos skulptūra „Lietuvos mokykla 1884–1904“, 1997 m. birželio 7 d. – Knygnešių sienelė.

Sunaikintos sienelės autorius Karolis Reisonas, atstatytos – Liucijus Albertas Dringelis. Atstatant Knygnešių sienelę, buvo nuspręsta patikslinti kai kurias pavardes, sunorminti jų rašybą.

Lentose paskelbti knygnešiaiKeisti

 
Šimtas knygnešių. Knygnešių sienelės vardai (viršelio aut. L. Juozonis)

I-oji lentaKeisti

Sunkiai nukentėjusieji knygnešiai:

II-oji lentaKeisti

Pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai:

III-oji lentaKeisti

Labai pasižymėję knygnešiai:

LiteratūraKeisti

  • Benjaminas Kaluškevičius, Ona žemaitytė–Narkevičienė. „Šimtas knygnešių: knygnešių sienelės vardai“. Vilnius, 1998. – ISBN 9986-9175-0-6

NuorodosKeisti