Petras Butkus (1890)

Petras Butkus (1890)
Gimė 1890 m. lapkričio 18 d.
Rusija Vaiduloniai, Šeduvos valsčius, Panevėžio apskritis, Rusijos imperija
Mirė 1947 m. spalio mėn. (~57 metai)
Lietuva Šeduva
Sutuoktinis (-ė) Ona Marcinkevičiūtė Butkienė (1900–1983)
Vaikai Vytautas, Aldona, Julija , Danguolė
Trečiojo Seimo atstovas
Veikla Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas
Partija Lietuvos ūkininkų sąjunga

Petras Butkus (1890 m. lapkričio 18 d. Vaiduloniai, Šeduvos valsčius, Panevėžio apskritis, Rusijos imperija – 1947 m. spalio mėn. Šeduva) – Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija redaguoti

Mokėsi Šeduvos vidurinėje mokykloje, vėliau privačiai įvairiuose kursuose. Iki 1925 m. gyveno savo ūkyje, nuo 1929 m. Panevėžyje.

Nuo 1905 m. jo rašinius Balandžio, P. Laukinaičio, Kurmio slapyvardžiais spausdino „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Šaltinis“, „Viltis“, „Vienybė“. 19151917 m. redagavo Šeduvos jaunimo pavasarininkų slaptai leidžiamą laikraštėlį „Darželis“, kuris buvo platinamas Panevėžio, Šiaulių ir Kėdainių apskrityse.

Nuo jaunų dienų buvo aktyvus visuomenininkas: 19091911 m. Šeduvos Blaivijos draugijos pirmininkas, 19121915 m. Šeduvos Žemės ūkio draugijos pirmininkas, 19121916 m. Šeduvos Pavasarininkų draugijos pirmininkas. 19181919 m. Šeduvos parapijos komiteto pirmininkas, 19201929 m. Šeduvos valdybos tarybos pirmininkas. Smulkaus kredito draugijos pirmininkas.

1923 m. kartu su kitų savivaldybių atstovais buvo deleguotas į ekskursiją Švedijon, Geteborgo miesto įkūrimo 300-ųjų įkūrimo metinių proga surengtoje žemės ūkio parodoje bei apžiūrėti to krašto žemės ūkio sutvarkymo. Grįžęs atskiru leidiniu išspausdino apybraižą „Ekskursija į Švedija“.

19201929 m. Panevėžio apskrities tarybos pirmininkas. Pieno Perdirbimo bendrovės valdybos narys. 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas. Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai.

Nuo 1928 m. Lietuvos Žemės ūkio rūmų narys, nuo 1935 m. Žemės Ūkio Rūmų valdybos narys. Nuo 1929 m. Panevėžio apskrities valdybos narys.

1945 m. vasario mėn. TSRS okupacinės valdžios areštuotas ir ištremtas į Kareliją-Suomiją. Dirbo Belomoro kanalo statybose. 1946 m. grįžo paliegęs, jau visai ligonis. Mirė 1947 m. spalio mėnesį. Jį priglaudė Šeduvos žemė. 1948 m. jo žmona, Šeduvos gimnazijos direktorė, su šeima buvo ištremta į Sibirą, Krasnojarsko kraštą. Sūnus Vytautas žuvo tremtyje. 1957 m. į Lietuvą grįžo žmona ir dvi dukros, viena liko tremtyje.[1]

Literatūra redaguoti

Šaltiniai redaguoti