Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
55°7′57.94″ š. pl. 23°46′58.33″ r. ilg. / 55.1327611°š. pl. 23.7828694°r. ilg.
Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Kauno |
Dekanatas | Kauno II |
Savivaldybė | Kauno rajonas |
Gyvenvietė | Panevėžiukas |
Adresas | Nevėžio g. 42 |
Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
Pastatyta (įrengta) | 1743 m. |
Stilius | barokas |
- Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.
Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia – bažnyčia, stovinti Panevėžiuko kaime, 2 km į šiaurės rytus nuo Žemaičių plento, prie Strebuko ir Striūnos santakos, Nevėžio slėnio dešiniajame krante. Vėlyvojo baroko stiliaus, turi klasicizmo bruožų. Architektūros paminklas.[1]
Istorija
redaguoti1743 m. Vitebsko pilininkas Simonas Sirutis pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Josvainių parapijos filija. Panevėžiuko filialistas kunigas Antanas Norvaiša 1863 m. išėjo į sukilimą (dvasininko likimas nežinomas). 1928 m. buvo įsteigta Panevėžiuko parapija, tuo metu priklausiusi Kėdainių dekanatui.
Pagal XIX a. vizitacijų duomenis, XIX a. I pusėje tuometinis dvaro savininkas Koreva remontavo bažnyčią, nes reikėjo atstatyti dalį sienų. Tvarkybos darbus 1839 m. pabaigė kunigas Andrius Mikutavičius. Manoma, jog dvarininkų Korevų lėšomis XIX a. buvo pristatyta zakristija.
1904 m. buvo išmūrytas naujas rūsys. Bažnyčios rūsiai buvo naudojami laidoti jos fundatoriams, mecenatams, diduomenės atstovams. Palaidojimai buvo sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metu. Bažnyčios sienose, tvoroje yra išlikusių atminimo lentų.
Palaidojimai
redaguotiBažnyčios rūsiuose buvo palaidoti:
- Juzefa Strumilaitė Gucevičienė (?-1826)
- Tadeusz Ciszkiewicz (1811-1882)
- Ignacy Ciszkiewicz (1781-1851)
- Teressa z Olechnowiczów Ciszkiewiczowa (1791-1849)
- Bogumila Syrucowa (1770-1854)
- Onufry Korewa (1804-1862)
- Konstancja z Ciszkiewiczów Korewina (1810-1904)
- Jan Borowski (?-1892)
- Tomasz Łyko (1838-1890)
Šventoriaus tvoros paminklinėse lentose įvardinti Tadeusz Korewa (1852-1911), Onufry Korewa (1860-1912), Zofia Korewa (1870-1941) palaidoti Korevų šeimos kape, šventoriuje.
Architektūra
redaguotiBažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, turi klasicizmo bruožų. Viena iš dviejų trikampio plano mūrinė Lietuvos bažnyčia (kita yra medinė Degučių šv. Vincento Ferero bažnyčia). Šventoriuje stovi varpinė. Viduje, navos šiauriniame ir pietiniame kampuose (abipus įėjimo durų) įrengti du vargonų chorų balkonai.
Galerija
redaguoti-
Interjeras
-
Įėjimo durys
-
Bažnyčia pagrindinėje gatvėje
-
Šventoriaus tvora su atminimo lentomis
-
Bažnyčios priekis
-
Galinis fasadas
-
Antkapiniai kryžiai šventoriuje
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Objekto Nr. 1371 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.