Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
Koordinatės: 55°7′57.94″ š. pl. 23°46′58.33″ r. ilg. / 55.1327611°š. pl. 23.7828694°r. ilg.
Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia – bažnyčia, stovinti Panevėžiuko kaime, 2 km į šiaurės rytus nuo Žemaičių plento, prie Strebuko ir Striūnos santakos, Nevėžio slėnio dešiniajame krante. Vėlyvojo baroko stiliaus, turi klasicizmo bruožų. Architektūros paminklas.[1]
![]() | |
---|---|
Vyskupija | Kauno |
Dekanatas | Kauno II |
Savivaldybė | Kauno rajonas |
Gyvenvietė | Panevėžiukas |
Adresas | Nevėžio g. 42 |
Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
Pastatyta | 1743 m. |
Stilius | barokas |
Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.
Istorija redaguoti
Vitebsko pilininkas Simonas Sirutis 1743 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Josvainių parapijos filija. Panevėžiuko filialistas kunigas Antanas Norvaiša 1863 m. išėjo į sukilimą (jo likimas nežinomas). 1928 m. įsteigta Panevėžiuko parapija, kuri tuo metu priklausė Kėdainių dekanatui.
Pagal XIX a. vizitacijų duomenis, XIX a. I pusėje tuometinis dvaro savininkas Koreva remontavo bažnyčią – reikėjo atstatyti dalį sienų. Tvarkybos darbus 1839 m. pabaigė kunigas Andrius Mikutavičius. Manoma, jog dvarininkų Korevų lėšomis XIX a. buvo pristatyta zakristija.
1904 m. išmūrytas naujas rūsys. Bažnyčios rūsiai buvo naudoti laidoti jos fundatoriams, mecenatams ir kitiems diduomenės atstovams. Palaidojimai buvo sunaikinti Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo metu]]. Bažnyčios sienose, tvoroje yra išlikusių atminimo lentų.
Palaidojimai redaguoti
Bažnyčios rūsiuose buvo palaidoti:
- Juzefa Strumilaitė Gucevičienė (?-1826)
- Tadeusz Ciszkiewicz (1811-1882)
- Ignacy Ciszkiewicz (1781-1851)
- Teressa z Olechnowiczów Ciszkiewiczowa (1791-1849)
- Bogumila Syrucowa (1770-1854)
- Onufry Korewa (1804-1862)
- Konstancja z Ciszkiewiczów Korewina (1810-1904)
- Jan Borowski (?-1892)
- Tomasz Łyko (1838-1890)
Šventoriaus tvoros paminklinėse lentose įvardinti Tadeusz Korewa (1852-1911), Onufry Korewa (1860-1912), Zofia Korewa (1870-1941) palaidoti Korevų šeimos kape, šventoriuje.
Architektūra redaguoti
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, turi klasicizmo bruožų. Viena iš dviejų trikampio plano mūrinė Lietuvos bažnyčia (kita yra medinė Degučių šv. Vincento Ferero bažnyčia). Šventoriuje stovi varpinė. Viduje, navos šiauriniame ir pietiniame kampuose (abipus įėjimo durų) įrengti du vargonų chorų balkonai.
Galerija redaguoti
-
Interjeras
-
Įėjimo durys
-
Bažnyčia pagrindinėje gatvėje
-
Šventoriaus tvora su atminimo lentomis
-
Bažnyčios priekis
-
Galinis fasadas
-
Antkapiniai kryžiai šventoriuje
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Objekto Nr. 1371 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.