Panevėžio spaustuvės

Panevėžio spaustuvės – spaustuvės, veikusios Panevėžyje.

Istorija

Atminimo lenta Naftalio Feigenzono spaustuvei ir knygynui atminti ant Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pastato sienos (Respublikos. g. 16)

Spaustuvių steigimą Lietuvoje XIX a. 8-ajame dešimtmetyje skatino pramonės ir prekybos poreikiai. Reikėjo kontoros knygų, etikečių, kainoraščių, sąskaitų.

1880 m. Ukmergės miestietis Naftalis Feigenzonas prašė Kauno gubernatoriaus leidimo įsteigti spaustuvę Panevėžyje. Tų pačių metų vasarą leidimas buvo gautas ir netrukus atidaryta pirmoji Panevėžio spaustuvė.Ji turėjo ir litografavimo stakles, todėl galėjo atlikti įvairius užsakymus. Iš pradžių įmonė buvo įsikūrusi karininkų klubo name Vilkomirskaja (dabar Ukmergės) gatvėje. Vėliau ji persikėlė į pastatą Dvorianskaja gatvėje (dabar Respublikos g. 14). 1880 m. lapkričio mėnesį N. Feigenzonas gauna leidimą prie spaustuvės atidaryti knygyną. N. Feigenzono spaustuvėje buvo spausdinami Panevėžio dūmos nutarimai, valdžios raštai, įvairių žinybų, draugijų ar institucijų leidiniai, kvitai, blankai, vizitinės kortelės, etiketės negausioms to meto Panevėžio įmonėms, renginių programos, rusų, vokiečių, prancūzų ir jidiš kalbomis. Prie spaustuvės N. Feigenzonas turėjo knygyną, kuriame parduodavo kai kurias išspausdintas brošiūras, knygas. Nuo 1881 m. knygynas jau atliko ir bibliotekos funkcijas. 1886 m. N. Feigenzonas prašė prie knygyno atidaryti laikraščių ir knygų skaitymo kabinetą. 1913 m. Dvorianskaja gatvėje esančius įrengimus N. Feigenzonas pardavė spaustuvininkui Morduchui Kotui, o pats įrengė spaustuvę Šteino name, Moskovskaja gatvėje (dabar Panevėžio Bataliono g. 5).

Prašymų atidaryti Panevėžyje spaustuvę buvo ir daugiau, tačiau vietos administracija ribojo jų steigimą. Panevėžio apskrities policijos viršininko nuomone, tuo metu Panevėžyje pakako ir vienos spaustuvės, tad leidimai kitų spaustuvių steigimui iki 1895 m. nebuvo išduodami.

Iš bibliografiniuose leidiniuose užregistruotų spaudinių matyti, kad be akcidencinių darbų spaustuvėje buvo spausdinami ir periodiniai leidiniai, knygos, brošiūros. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą išėjo po kelis numerius laikraštėlių „Ponevežskij listok“ ir „Naš kraj“. 1924–1930 m. buvo spausdinamas savaitraštis „Panevėžio balsas“.

Naftalio Feigenzono spaustuvėje spausdinti leidiniai:

• Poeto Albino Baltramiejūno-Gilbonio (1905–1941)
• Rašytojos, pedagogės Bronės Buivydaitės (1895–1984)
• Lietuvos politinio ir visuomenės veikėjo Petro Butkaus (1890–1947)
• Kanauninko Vladislovo Butvilos (1891–1961)
• Panevėžio krašto visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, spaudos bendradarbio Juozapo Kozakevičiaus (1858–1940)
• Teisininko, poeto, prozininko Antano Naujoko (1889–1952)
• Lietuvos katalikų bažnytinio veikėjo, vyskupo Kazimiero Paltaroko (1875–1958)
• Kunigo, dramaturgo Henriko Prialgausko (1892–1978)
• Šiaulių apylinkės teismo teisėjo, advokato, scenos mėgėjo Tado Vaitekūno
• Laikraštis „Panevėžio balsas“, spausdintas 1924 m. vasario 16 d. – 1931 m. kovo 12 d.
• Lietuvių katalikų labdaros organizacijos – Šv. Vincento a Paulo draugijos Panevėžio skyriaus veiklos ataskaitos už 1929 m. ir 1930 m.
• Dainos draugijos Panevėžio skyriaus spektaklių programos: 3 veiksmų S. Džonso operetė „Geiša“ ; V. Mykolaičio-Putino 6 vaizdų lyrinė drama „Valdovo sūnus“.

Paskutinis aptiktas spaudinys: Lindė-Dobilas, Julijonas. Vincas Kudirka. Panevėžys: Panevėžio vyrų gimnazijos 7 klasės leidinys, 1935 (Panevėžys: N. Feigenzono sp.). 26 p.

Pastate, kuriame veikė N. Feigenzono spaustuvė, dabar įsikūrusi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.

Spaustuvė veikė iki 1935 m.

1935 m. N. Feigenzono spaustuvę pardavus iš varžytinių, toje pačioje Bataliono gatvėje buvo atidaryta „Vilnies“ spaustuvė. Spaustuvės savininkas – Chaimas Sudelskis. „Vilnies“ spaustuvės veiklos laikotarpis neilgas. 1941 m. sovietinei valdžiai Panevėžyje veikusias spaustuves nacionalizavus, jų įrengimai buvo suvežti į F. Gužučio g. 12 (dab. Savanorių aikštė) ir ten įkurta spaustuvė „Raudonoji žvaigždė“.

1895–1912 m. Panevėžyje veikė Anselio Minskerio spaustuvė.

1898–1914 m. Zeliko Lurjės spaustuvė gamino afišas. Atgavus lietuvišką spaudą, čia buvo spausdinama ir lietuvių kalba.

Nuo 1913 m. Panevėžyje veikė Morducho Koto spaustuvė, spausdinusi blankus ir etiketes miesto įmonėms. 1941 m. sausio 27 d. nacionalizuota.

Didžiausia Panevėžio spaustuvė buvo „Banga“, veikusi 1930–1941 m. Ji priklausė Katalikų veikimo centrui. Jam vadovavo vyskupas Kazimieras Paltarokas. „Banga“ spausdino ir K. Paltaroko knygas – katekizmus, maldynus, pamokslus, religinio kultūrinio pobūdžio brošiūras. „Bangoje“ spausdintas katalikų savaitraštis „Panevėžio garsas“, laikraštis „Panevėžio balsas“, tautininkų savaitraštis „Mūsų kraštas“. Spaustuvė turėjo dvi plokščiosios spaudos mašinas, tigelinę spausdinimo mašiną, popieriaus pjovimo ir segimo įrenginius.

1944 m. pabaigoje pradėjus leisti Panevėžio apskrities bei miesto laikraštį „Panevėžio tiesa“, 1945 m. pavasarį atgijo ir Panevėžio spaustuvė. 1946 m. gautas linotipas, 1951 m. čia buvo spausdinami ir kitų kaimyninių rajonų laikraščiai – Joniškėlio „Komunizmo pergalė“, Troškūnų „Staliniečio kelias“, Ramygalos „Tarybinė tėvynė“. 1962 m. sujungus Ramygalos ir Panevėžio rajonus, pradėtas spausdinti naujas rajono laikraštis „Tėvynė“.

1964 m. sumontuota rotacinė mašina, 1981 m. – ofsetinė rotacinė mašina, o 1985 m. pastatytas naujas spaustuvės pastatas Beržų g. 52. 1986 m. Panevėžio spaustuvei suteiktas „Varsos“ pavadinimas. 1987 m. „Varsoje“ buvo spausdinami laikraščiai „Panevėžio tiesa“ (nuo 1990 m. „Panevėžio balsas“), „Tėvynė“, taip pat Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Kupiškio rajonų laikraščiai.

1993 m. valstybinė spaustuvė „Varsa“ tapo UAB „Panevėžio spaustuvė“. Ji turi iškiliosios ir ofsetinės spaudos mašinas, spausdina knygas, laikraščius, plakatus, blankus. Turi leidybines teises.

2004 m. UAB „Panevėžio spaustuvė“ susijungusi su UAB „Nevėžio spaustuvė“ tapo didžiausia šio pobūdžio įmone Aukštaitijos regione. 2005 m. Vilniuje ir Klaipėdoje atidarius spaustuvės padalinius – atstovybes, bendrovės pozicijos rinkoje dar labiau sustiprėjo.

Nuorodos

• Iš Zeliko Lurjė ir Morducho Koto spaustuvių istorijos