Panevėžio apskrities herbas
Panevėžio apskrities herbas - vienas iš Panevėžio apskrities heraldikos atributų. Herbo sidabriniame lauke, kurio raudona papėdė atskirta dantyta (mūro) linija, vaizduojamas juodas šarvuotas raitelis, kurio smailųjį šalmą puošia raudona stilizuota plunksna. Raitelis dešinėje rankoje laiko kalaviją, prie kairiojo peties turi mėlyną skydą su dvigubu auksiniu kryžiumi. Herbo skydą juosia mėlynas bordiūras su 10 dvigubų auksinių kryžių.
Istorija
redaguotiPanevėžio apskrities ištakos siekia XVI a. antrąją pusę, kai 1564–1566 m. teismų ir administracinės reformos metu Trakų vaivadijoje buvo įkurtas Upytės pavietas su centru Panevėžyje. Pagal to meto tradiciją, visi vaivadijos pavietai žemės antspauduose ir vėliavose privalėjo naudoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbą - raitelį. Iš to laiko išliko keli sunykę Upytės žemės antspaudai. Juose esantis raitelis neabejotinai nusižiūrėtas iš valstybės mažojo antspaudo. Skyrėsi tik tuo, kad pavieto antspaudas šiek tiek mažesnis, prastesnis, be to, raitelio žirgas pavaizduotas be ilgos keturių galų gūnios. Raitelis Upytės pavieto sfragistikoje išliko iki XIX a. 4-ojo dešimtmečio, tik Rusijos Imperijos valdymo metais vaizduotas po Rusijos dvigalviu ereliu.
Po 1831 m. sukilimo Upytės pavietas pervardytas į Panevėžio apskritį. Rengiant jos herbą, iš pradžių siūlyta vaizduoti plūgą. Tačiau 1844 m. Vilniaus generalgubernatorius Fedoras Mirkovičius, gavęs projektą, prie piešinio pieštuku įrašė: „vietoj plūgo - žagrę“. Būtent ją 1845 m. balandžio 6 d. ir įteisino Nikolajus I. Perkirsto skydo viršutiniame lauke vaizduotas sidabrinis obeliskas 1812 m. karui atminti (Kauno gubernijos herbas). Jis turėjo rodyti Panevėžio apskrities administracinę priklausomybę. Apačioje - apskrities simbolis: sidabriniame lauke ruda žagrė su plieniniu noragu. Žagrė turėjo ženklinti Panevėžio apskrities žemdirbišką charakterį. 1861 m. Bernhardas Kohne buvo parengęs naują, Panevėžio apskrities herbo projektą. Aiškindamas pakeitimus, jis pažymėjo, kad žagrė nepriklauso heraldinėms figūroms, tad nutarė sidabriniame lauke pavaizduoti raudoną juostą su dviem juodais noragais abipus jos, o Kauno gubernijos herbą iškėlė į laisvąją skydo dalį. Virš skydo buvo uždėta sidabrinė trijų bokštų mūro karūna, o jos šonai papuošti dviem auksinėmis varpomis, apačioje surištomis raudona Aleksandro juosta. Karūna ir Aleksandro juosta turėjo rodyti apskrities miestą, o varpos - jo žemdirbišką charakterį. Tačiau šis herbo projektas taip ir liko popieriuje. 1845 m. Panevėžio apskrities herbas išliko iki Pirmojo pasaulinio karo.
Lietuvos Respublikos laikais, kai susikūrė Panevėžio savivaldybė, jos herbas buvo pertvarkytas iš 1845 m. varianto. Vietoj rusiško Kauno gubernijos obelisko viršuje, vaizduoti du sukryžiuoti linų pėdai, po jais - iš pradžių plūgas, vėliau žagrė. Linai turėjo simbolizuoti krašto verslus ir augančią linų pramonę. 1969 m. šis herbas dar kartą, patvirtintas Panevėžio miestui.
1993 m., kai buvo atrasta naujų duomenų apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų Panevėžio herbą, miestui buvo atkurtas senasis, o XIX–XX a. kūrinys patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybei. Svarstant Panevėžio apskrities herbo motyvus, nutarta nebegrįžti prie 1845 m. herbo, bet jame pavaizduoti raitelį. Upytės žemės antspauduose naudotų nuo XVI a. antrosios pusės iki XIX a. Tačiau kad apskrities herbas skirtųsi nuo valstybės, nuspręsta jame pakeisti spalvas ir panaudoti XVI a. stilistiką, be to, skydo raudoną papėdę atskirti dantyta (mūro) linija. Ji pasiskolinta iš naujojo Upytės herbo, kur simbolizuoja kadaise čia buvusį svarbų gynybinį ir administracinį centrą. Upytės heraldikos motyvai įvesti neatsitiktinai. Jie pabrėžia, kad dabartinė Panevėžio apskritis yra senojo Upytės pavieto tradicijų tęsėja. Juo labiau kad šis pavietas iki XIX a. išsaugojo Upytės vardą, nors jo centras jau XVI a. antrojoje pusėje buvo Panevėžys. Kaip ir kitų apskričių heraldikoje, pagrindinis skydas turi mėlyną bordiūrą su 10 dvigubų auksinių kryžių.
Panevėžio apskrities herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 146 patvirtino 2004 m. liepos 7 d.
Herbo etalono autorius - dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Šaltiniai
redaguoti- Lietuvos heraldika II / Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento; (sudarytojas ir parengėjas Edmundas Rimša) Vilnius: Baltos lankos, 2004, ISBN 9955-584-69-6.