Meironys

Portal.svg
Meironys
Meironys-kryzius-2010.jpg
1929 m. Šv. Kazimiero draugijos kryžius Meironyse

Meironys
Koordinatės 55°20′17″š. pl. 26°04′41″r. ilg. / 55.338°š. pl. 26.078°r. ilg. / 55.338; 26.078 (Meironys)Koordinatės: 55°20′17″š. pl. 26°04′41″r. ilg. / 55.338°š. pl. 26.078°r. ilg. / 55.338; 26.078 (Meironys)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Ignalinos seniūnija
Gyventojų (2011) 42
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Méironys
Kilmininkas: Méironų
Naudininkas: Méironims
Galininkas: Méironis
Įnagininkas: Méironimis
Vietininkas: Méironyse

Meironys – gatvinis kaimas Aukštaitijos nac. parke, Ignalinos rajono savivaldybės pietvakariuose. Kaimas yra tarpuežeryje: šiauriniame kaimo pakraštyje telkšo Dringykščio ežeras, pietiniame – Lūšių, vakariniame - Asalnų. Meironis supa Palūšės ir Linkmenų miškai. Į rytus nuo kaimo yra Ekologinio švietimo centras, į vakarus – poilsiavietė prie Lūšių ir Asalnų protaikos.

Jau apie 100 metų kaime gyva tradicija: kasmet per Sekmines gėlių vainikais papuoštos karvės plukdomos į Asalnų ežero pusiasalį, vadinamą Pabiržiu (link Pabiržės kaimo). Atgal gyvuliai parplukdomi rudenį, prieš Mykolines.

IstorijaKeisti

Kaimas minimas nuo 1554 m. Iki XVIII a. pabaigos kaimas vadinosi Antradringe (kaimas ant Dringio ežero, tarmiškai Untadringė). Vėliau kaimas imtas vadinti pagal Meironos upelį.

1977 m. Lūšių pakrantėje kūrybinės stovyklos metu tautodailininkai pastatė 16 medinių skulptūrų vietinių legendų motyvais (viena jų – „Laumių pasaka“ – byloja, kad pavojinga vyrams maudytis ežere po vidurnakčio, kadangi išplaukusios laumės jį užkutens). Vėliau čia įkurtas Ekologinio švietimo centras ir botanikos takas (3,5 km ilgio, apie 150 augalų rūšių, iš kurių 9 yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą),[2] vedantis link Palūšės. Kaime buvo įkurta Aukštaitijos NP administracija.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1870 m. ir 2011 m.
1870 m. 1905 m.[3] 1909 m. 1931 m.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6]
47 158 128 121 77 85
1979 m.sur.[7] 1986 m.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] -
71 70 53 52 42 -


ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. „Lankytinos vietos“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-03-05. 
  3. Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
  4. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
  5. MeironysMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 550 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kazys Misius ir kt. Meironys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 42
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

NuorodosKeisti

 
Koplytstulpis Meironyse

Aplinkinės gyvenvietės

  Ginučiai – 6 km  
     
     
     
Strigailiškis – 5 km
IGNALINA – 7 km
Palūšė – 2 km