Meironys
| Meironys | ||
|---|---|---|
  Meironys |
||
| Koordinatės | 55°20′17″š. pl. 26°04′41″r. ilg. / 55.338°š. pl. 26.078°r. ilg.Koordinatės: 55°20′17″š. pl. 26°04′41″r. ilg. / 55.338°š. pl. 26.078°r. ilg. | |
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Ignalinos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Ignalinos seniūnija | |
| Gyventojų | 42 | |
Meironys – gatvinis kaimas Ignalinos rajono savivaldybės pietvakariuose, 2 km į šiaurės vakarus nuo Palūšės, Aukštaitijos nac. parke. Kaimas yra tarpuežeryje: šiauriniame kaimo pakraštyje telkšo Dringykščio ežeras, pietiniame – Lūšių, vakariniame - Asalnų. Meironis supa Palūšės ir Linkmenų miškai. Į rytus nuo kaimo yra Ekologinio švietimo centras, į vakarus – poilsiavietė prie Lūšių ir Asalnų protaikos.
Jau apie 100 metų kaime gyva tradicija: kasmet per Sekmines gėlių vainikais papuoštos karvės plukdomos į Asalnų ežero pusiasalį, vadinamą Pabiržiu (link Pabiržės kaimo). Atgal gyvuliai parplukdomi rudenį, prieš Mykolines.
EtimologijaKeisti
Iki XVIII a. pabaigos kaimas vadinosi Antradringe (kaimas ant Dringio ežero, tarmiškai Untadringė). Vėliau kaimas imtas vadinti pagal Meironos upelį.
IstorijaKeisti
Kaimas minimas nuo 1554 m.
1977 m. Lūšių pakrantėje kūrybinės stovyklos metu tautodailininkai pastatė 16 medinių skulptūrų vietinių legendų motyvais (viena jų – „Laumių pasaka“ – byloja, kad pavojinga vyrams maudytis ežere po vidurnakčio, kadangi išplaukusios laumės jį užkutens). Vėliau čia įkurtas Ekologinio švietimo centras ir botanikos takas (3,5 km ilgio, apie 150 augalų rūšių, iš kurių 9 yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą),[2] vedantis link Palūšės. Kaime buvo įkurta Aukštaitijos NP administracija.
GyventojaiKeisti
 | |||||||
| 1870 m. | 1905 m.[3] | 1909 m. | 1931 m.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 47 | 158 | 128 | 121 | 77 | 85 | ||
| 1979 m.sur.[7] | 1986 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | - | ||
| 71 | 70 | 53 | 52 | 42 | - | ||
| |||||||
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ „Lankytinos vietos“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-03-05.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom 1. – Warszawa, 1938.
- ↑ Meironys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 550 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Meironys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 42
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
NuorodosKeisti
- Mejrany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 243 psl. (lenk.)
- Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2008-02-07 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 |
Ginučiai – 6 km | | |||||||||
|
Strigailiškis – 5 km IGNALINA – 7 km | ||||||||||
| Palūšė – 2 km | |||||||||||
