Meironys

Koordinatės

55°20′20″š. pl. 26°04′41″r. ilg. / 55.339°š. pl. 26.078°r. ilg.Koordinatės: 55°20′20″š. pl. 26°04′41″r. ilg. / 55.339°š. pl. 26.078°r. ilg.

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Ignalinos rajono savivaldybė

Seniūnija

Ignalinos seniūnija

Gyventojų skaičius

42 ^{(2011 m.)}

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Méironys
Kilmininkas:	Méironų
Naudininkas:	Méironims
Galininkas:	Méironis
Įnagininkas:	Méironimis
Vietininkas:	Méironyse

Meironys – gatvinis kaimas Aukštaitijos nac. parke, Ignalinos rajono pietvakariuose. Kaimas yra tarpuežeryje: šiauriniame kaimo pakraštyje telkšo Dringykščio ežeras, pietiniame – Lūšių, vakariniame - Asalnų. Meironis supa Palūšės ir Linkmenų miškai. Į rytus nuo kaimo yra Ekologinio švietimo centras, į vakarus – poilsiavietė prie Lūšių ir Asalnų protaikos.

Jau apie 100 metų kaime gyva tradicija: kasmet per Sekmines gėlių vainikais papuoštos karvės plukdomos į Asalnų ežero pusiasalį, vadinamą Pabiržiu (link Pabiržės kaimo). Atgal gyvuliai parplukdomi rudenį, prieš Mykolines.

IstorijaKeisti

Kaimas minimas nuo 1554 m. Iki XVIII a. pabaigos kaimas vadinosi Antradringe (kaimas ant Dringio ežero, tarmiškai Untadringė). Vėliau kaimas imtas vadinti pagal Meironos upelį.

1977 m. Lūšių pakrantėje kūrybinės stovyklos metu tautodailininkai pastatė 16 medinių skulptūrų vietinių legendų motyvais (viena jų – „Laumių pasaka“ – byloja, kad pavojinga vyrams maudytis ežere po vidurnakčio, kadangi išplaukusios laumės jį užkutens). Vėliau čia įkurtas Ekologinio švietimo centras ir botanikos takas (3,5 km ilgio, apie 150 augalų rūšių, iš kurių 9 yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą),^[2] vedantis link Palūšės. Kaime buvo įkurta Aukštaitijos NP administracija.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1870 m. ir 2011 m.

1870 m.

1905 m.^[3]

1909 m.

1931 m.^[4]

1959 m.^sur.^[5]

1970 m.^sur.

47

158

128

121

77

85

1979 m.^sur.

1986 m.^[6]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

-

71

70

53

52

42

-

ŠaltiniaiKeisti

↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
↑ „Lankytinos vietos“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-03-05.
↑ Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
↑ Meironys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 550 psl.
↑ Kazys Misius ir kt. Meironys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 42 psl.