Strigailiškis
Strigailiškis – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, prie vakarinio Ignalinos pakraščio, Aukštaitijos nacionaliniame parke; kurortinė teritorija. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka. Kaimą supa Gavio, Palaukinio ežerai, keletas tvenkinių ir kūdrų, aplink plyti miškai. Per kaimą teka Plaukinio upelis. Greta kaimo praeina keliai 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina ir 1410 Strigailiškis–Vaišniūnai .

Strigailiškis | ||
---|---|---|
55°20′24″š. pl. 26°07′59″r. ilg. / 55.340°š. pl. 26.133°r. ilg. | ||
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Ignalinos seniūnija | |
Gyventojų | 291 | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Strygajliszki, Strygaliszki, vok. Sztrigajlischki, rus. Стригалишки |
Kaimas puoselėja maisto paveldo tradicijas, čia galima ne tik pasivaišinti tradiciniais lietuvių šakočiais, bet ir stebėti, kaip jie gaminami. Turizmo centras „Ignaturas“.
Etimologija
redaguotiPavadinimas kildinamas iš spėjamo asmenvardžio *Strigailis ar panašaus, plg. pavardės Stri̇̀gas, Striganãvičius, Strigū́nas. Raštuose minimas 1706 m.[2]
Istorija
redaguotiXVIII a. buvo smuklė. Iki XX a. vid. priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui.
1963–1968 m. buvo Palūšės apylinkės centras. Čia buvo įsikūręs Ignalinos valstybinis žuvininkystės ūkis. Veikė žuvivaisos įmonė (nuo 1962 m.), mokykla (pradinė – nuo 1982 m.), kultūros namai, biblioteka.[3]
Gyventojai
redaguoti1866 m.[4] | 1905 m.[5] | 1931 m.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1987 m.[10] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
89 | 115 | 87 | 88 | 137 | 169 | 307 | ||
1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2003 m. | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
339 | 334 | 360 | 294 | 291 | - | - | ||
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ enciklopedija.ignalinosvb.lt
- ↑ Strygaliszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 426 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Strigailiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 316 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Strigailiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 116
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
redaguoti- Kaimo svetainė Archyvuota kopija 2018-08-31 iš Wayback Machine projekto.