Pabiržė (Ignalina)

Pabiržė
{{#if:
Pabiržė
Pabiržė
55°20′38″š. pl. 26°01′48″r. ilg. / 55.344°š. pl. 26.030°r. ilg. / 55.344; 26.030 (Pabiržė)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Linkmenų seniūnija
Gyventojų (2021) 7
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pabìržė
Kilmininkas: Pabìržės

Pabiržė – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 2 km į rytus nuo Antalksnės. Kaimas įsikūręs Aukštaitijos nacionaliniame parke prie Asalnų ežero pietinio kranto. Kaimo plotas – 1,50 km², atskiros sodybos siekia Lūšykščio, Lūšių, Asalnų, Asalnykščio ežerus. Pusiasalio rytuose esančiame raiste vasarą gausu uogų ir grybų, ežeruose gausu žuvies. Pabiržės kaimo pakrantės yra smėlėtos. Daugiausia vyrauja spygliuočiai ir beržai. Pačiame pusiasalio gale, vakarinėje dalyje auga kelių šimtų metų trikamienis 5,2 metrų apimties ąžuolas.

Nuo senų laikų iki šių dienų, iš Meironių į Pabiržės pusiasalį Asalnų ežeru yra plukdomos karvės. Atgal jos parplukdomos rudenį, prieš Mykolines.

Etimologija

redaguoti

Pavadinimas kildinamas nuo žodžio pabiržė („vieta prie biržės; pamiškė; miško plotas“), kuris – nuo žodžio biržė („beržų miškelis, beržynas, beržynėlis; miško ruožas, miško plotas, paskirtas (atmatuotas) kirsti, nusakinti ir pan.; miške iškirsta linija“) arba biržis („beržynas“).[2]

Istorija

redaguoti

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimas paminėtas 1554 m.

Sovietmečiu kaimas buvo Linkmenų apylinkėje, priklausė „Atžalyno“ kolūkiui.

Archeologinis paveldas

redaguoti

Senovės gyvenvietė buvo įrengta Lūšių ir Lūšykščio ežerų salpoje, moreninės kalvos šlaite. Pietinėje kalvos dalyje yra buvęs pilkapis. Šiaurinėje gyvenvietės dalyje yra kalva, vadinama „Vyskupo kepure“, kurios šlaite aptinkama pavienių akmens amžiaus dirbinių. Senovės gyvenvietės teritorijoje aptikta pavienių lipdytinės keramikos lygiu ir grublėtu paviršiumi fragmentų, geležies gargažių, apskaldytų akmenų. Tyrimų metu rastas I tūkstantmečio kultūrinis sluoksnis.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[3] 1931 m.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9] 2021 m.sur.[10]
49 86 48 41 34 23 18 10 7


Žymūs žmonės

redaguoti

Galerija

redaguoti
Pabiržės panorama

Šaltiniai

redaguoti
  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  4. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.