Kleckas

Kleckas blrs. Клецк, rus. Клецк
Šv. Trejybės bažnyčia, nugriauta 1950 m.
Kleckas 53°4′0″ š. pl. 26°38′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė	Baltarusija
Sritis	Minsko sritis
Rajonas	Klecko rajonas
Gyventojų (2019)	11 567
Tinklalapis	http://www.kletsk.minsk-region.by
Vikiteka	Kleckas
Kirčiavimas	Klèckas

Kleckas (blrs. Клецк, Клецак) – miestas Baltarusijoje, prie Pripetės intako Lanės upės, 36 km į pietvakarius nuo Minsko, Minsko sritis, Klecko rajono centras.

Istorija

Archeologinių tyrimų, kuriuos atliko Vitoldas Henselis, duomenimis I–V a. Klecko vietoje buvo baltų gyvenvietė, X a. pabaigoje atsikėlė slavai, XI a. pastatyta medinė pilis. Rašytinių šaltinių minimas 1127 m. XI–XIII a. pastatyti miesto, turėjusio 7,7 ha plotą, įtvirtinimai. XIII a. viduryje miestą sudegino, manoma, mongolai-totoriai, kurį laiką Kleckas buvo apleistas, vėliau atstatytas. Nuo XIV a. pirmos pusės priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1398 m. minimas Klecko kunigaikštis Jomantas Tuluntaitis (Jamont Tuluntovič). Per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vidaus karą 1433 m. Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė prie Klecko įveikė Švitrigailos karius. 1503 m. miestą sudegino Krymo totoriai. 1506 m. rugpjūčio 5 d. prie miestelio įvyko Klecko mūšis, kuriame 7-10 tūkstančių vyrų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, kuriai vadovavo Lietuvos dvaro maršalka Mykolas Glinskis, sumušė totorių chano Baty Girėjaus 30 000 raitelių armiją.

1522–1556 m. pagal Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo privilegiją Klecką valdė jo žmona Bona Sforca. XVI a. pirmoje pusėje Klecke įsikūrė žydų bendruomenė. 1551 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Klecką padovanojo Mikalojui Radvilai Juodajam, faktiškai Radvilos Klecką valdė nuo 1558 m., 1586–1939 m. čia buvo jų Klecko ordinacijos centras, tai spartino miesto plėtrą. 1652 m. rugpjūčio 27 d. suteiktos Magdeburgo teisės.

XVI a. septintame dešimtmetyje Klecko bažnyčia atiteko evangelikams reformatams (kalvinams), pamokslininku joje kurį laiką dirbo Simonas Budnas. XVII–XVIII a. mieste veikė 3 cechai. Per XVII a. vidurio karą Klecką nusiaubė ir sudegino Rusijos kariuomenė. 1683 m. ordinatas Stanislovas Kazimieras Radvila pastatydino dominikonų vienuolyną ir katalikų bažnyčią. XVII–XIX a. Klecke ir buvo dvi unitų bažnyčios. 1706 m. per Šiaurės karą, Rusijos karinį junginį sumušė ir miestą sudegino švedai. Nuo 1793 m. Kleckas priklausė Rusijos imperijai, valsčiaus centras. 1921–1939 m. Klecką valdė Lenkija. 1939 m. įsijungusi į Antrąjį pasaulinį karą, Klecką užėmė Raudonoji armija ir perdavė Baltarusijos TSR. 1941–1944 m. Klecką buvo okupavusi nacių Vokietija, 1941 m. spalio 6 d. prie Klecko nužudyta apie 4000 žmonių, daugiausia žydų, dar apie 2000 kitų išgabenti į koncentracijos stovyklas.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1551 m. ir 2005 m.
1551 m.	1641 m.	1683 m.	1713 m.	1897 m.sur.
700 137 sodybos	2 000 448 sodybos	1 100 217 sodybų	600 152 sodybos	4 700
1970 m.sur.	1997 m.	2002 m.	2005 m.	-
5 700	11 000	11 000	9 600	-
Demografinės raidos histograma

Istoriniai vaizdai

• 

  Kleckas XVII a. (Tomo Makovskio raižinys

• 

  Miestelio gaisrininkai (1895 m.)

• 

  Vilniaus gatvė (1928 m.)

• 

  Totorių mečetė (1932 m.)

• 

  1937 m. gaisras, dega dominikonų bažnyčia

• 

  Turgaus aikštė Antrojo pasaulinio karo metu

Architektūra

• 1683 m. Radvilų pastatyta Baroko stiliaus bažnyčia, XIX a. perstatyta į pravoslavų cerkvę. Po Antrojo pasaulinio karo pirmą kartą remontuota 1994 m.
• Radvilų įkurtas dominikonų vienuolynas, kuriame nuo 1795 m. veikė bajorų mokykla.
• Cerkvė, pastatyta 1879 m.
• Sinagoga, perstatyta XIX ir XX a.
• Klecko istorijos etnografijos muziejus.

Ekonomika

Per Klecką eina geležinkelis Baranovičiai-Mogiliavas. Vyrauja maisto (duonos, konservų, vyno, pieno, vaisių, daržovių), medienos apdirbimo ir baldų pramonė, pašarų gamyba.

Sportas

• FK Kleckas (futbolo klubas);
• FK Klečask (buvęs futbolo klubas, 2007–2012);
• Klecko miesto stadionas, kurio talpa 1 000 žiūrovų.

Žymūs žmonės

Albertas Radvila, I valdytojas 1586–1592 m. Jonas Albertas Radvila, II valdytojas 1592–1626 m. Mykolas Karolis Radvila, III valdytojas 1626–1656 m. Stanislovas Kazimieras Radvila, IV valdytojas 1656–1690 m. Dominykas Mikalojus Radvila, V valdytojas 1690–1697 m. Jonas Mikalojus Radvila, VI valdytojas 1697–1729 m. Juozapas Mikalojus Radvila

Martynas Mikalojus Radvila, IX valdytojas 1782 m. Mykolas Jeronimas Radvila, X valdytojas 1782–1831 m. Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila, XI valdytojas 1831–1850 m. Antanas Vilhelmas Radvila, XI valdytojas 1850–1904 m. Jurgis Frydrichas Radvila, XIII valdytojas 1914 m. Antanas Albertas Radvila, XIV valdytojas 1914–1935 m. Leonas Vladislovas Radvila, XV valdytojas 1935–1939 m.

Nuorodos

• Klecko mūšio vieta
• Nuotraukos